Į šių metų pavasario – vasaros planų sąrašą tikrai verta įtraukti keliones po Lietuvos pilis ir dvarus. Iki pat vėlyvo rudens keliautojus aktyviai, įdomiai, prasmingai ir smagiai leisti laiką kviečia projekto „Pažinkime Lietuvos dvarus" dalyviai.
Sugrįžus saulės šilumai ir vis ilgėjančios dienoms apima džiugi, laukimo nuotaika. Dabar – pats geriausias laikas naujiems atradimams, geriems įspūdžiams. Pavasario saulės šviesoje didingai atsiskleidžia ilgaamžiai istoriniai pastatai, jų menėse dažnai verda kultūrinis gyvenimas, o parkuose čiulba paukščiai, skleidžiasi žiedai, švelniai ir kartu veržliai bunda gamta.
Kaip ir praėjusiais metais, daugybė pilių ir dvarų kviečia toliau lankytis, atrasti ir dalyvauti „Pažinkime Lietuvos dvarus" žaidime. Šių istorinių pastatų durys keliautojams jau atviros, jau atrakintos, tačiau kiekvienas atvykęs gaus ir simbolinį – pažinimo raktą. Šis raktas, projekto simbolis, yra tarsi užuomina į dvarą ar pilį, galimybę atverti duris į naujus kultūros paveldo atradimus, patirti įspūdžių, atrasti įkvėpimo. Visi keliautojai, surinkę pakankamą raktų skaičių savo kortelėse, galės siųsti jas organizatoriams, Lietuvos pilių ir dvarų asociacijai ir dalyvauti žaidime prizams laimėti. Apie nuo praėjusių metų vykstantį projektą lankytojai atsiliepia: „tai nuostabi kelionė po Lietuvą", „nuostabi idėja", „lauksime naujų iššūkių!"
Daugiau informacijos ir keliautojo kortelę rasite: https://www.lietuvos.dvarai.lt/kelioniu-projektas-pazinkime-lietuvos-dvarus/
Maironio vardo muziejaus pastatas dažnai vadinamas Siručio rūmais, nes pirmuoju savininku buvo Kauno teismo seniūnas Simonas Sirutis. Po namu esantys rūsiai išlikę iš XV-XVI a. ir yra vieni seniausių visame Kaune. S. Sirutis kilęs iš bajorų, dvarininkas, atsargos karininkas. Galvodamas apie nuolatinę rezidenciją, nusipirko tris nuo Kauną siaubusio gaisro nukentėjusius pastatus ir pastatė puošnius rūmus, su plačiu įvažiavimu karietoms per vidurį. Kiemas buvo gerokai didesnis nei dabar. Rūmai dviejų aukštų, mansardiniu stogu. Ypač turtingas rūmų interjeras – sienos apmuštos šilku, gausu veidrodžių, meno dirbinių, puošnūs baldai atitiko vėlyvojo baroko dvasią. Laikrodžiai tuomet buvo prabangos prekė, o Siručio namuose jų buvo net keturi.
Kitas savininkas grafas Juozapas Chrapovickis kai ką pakeitė – užmūrijo centrinį įvažiavimą, vietoje jo pastatė keturių kolonų portiką su balkonu, pakeitė fasadą. Po rusų-prancūzų karo rūmai liko gerokai nusiaubti, buvusi prabanga ėmė nykti. Nuo 1812 m. čia įsikūrė karo ligoninė rusų kariuomenei, grįžtančiai po pergalės prieš prancūzus. Sukilimo metu gotikiniai rūsiai paversti kalėjimu, viršuje veikė karo lauko teismas.
1909 m. apleistus rūmus įsigijo Jonas Mačiulis-Maironis. Su seseria poetas užėmė aštuonis kambarius antrame rūmų aukšte, įveisė sodą. Kita namo dalis buvo skirta įvairioms draugijoms ir organizacijoms.Taip pat rūmuose yra tekę gyventi ne vienam kultūros ar visuomenės veikėjui. Po poeto mirties, 1936 m., rūmuose atidarytas muziejus, kuris taip pat patyrė daug transformacijų, nuolat keitėsi, plėtėsi ir gausėjo. Dabar čia ir toliau vyksta intensyvi Maironio lietuvių literatūros muziejaus veikla: ekskursijos, parodos, edukaciniai užsiėmimai, renginiai.
Siručio rūmai Nuotr.: ©Lietuvos pilių ir dvarų asociacija
Lipliūnų arba Montvilų pavadinimas istoriniuose šaltiniuose randamas nuo XVIII amžiaus. 1822 metais paminėta bajorui A. Montvilai priklausanti Lipliūnų dvarvietė su dvaro rūmu. 1869 metais Lipliūnų dvarą paveldėjo Alina Žebrauskienė bei jos dukros. 1894 m. Lipliūnų dvaras atiteko vienai iš dukrų - Marijai, kurios vyras dirbo Taline taikos teisėju. Dvaro paveldėtoja Alina Marija Zberškauskaitė baigė farmacijos studijas Estijoje, 1921 metais ištekejo už Lietuvos karininko Česlovo Christausko. Alinos ir Česlovo Christauskų šeima su vieninteliu sūnumi Steponu gyveno Lipliūnų dvare iki ištrėmimo bei turto konfiskavimo 1941 metais.
1892 m. Lipliūnų dvarvietėje stovėjo 10 pastatų, dvaro rūmas buvo mūrinis, dengtas gontais. Sovietmečiu dvaro rūme veikė Lipliūnų mokykla, kurios pritaikymui buvo sunaikinta dvaro rūmo autentiška planinė struktūra, vidaus detalės. Šiuo metu dvarvietėje yra išlikę du dvaro statiniai – rūmas ir arendatoriaus namas. Lipliūnų dvaro rūmas, pagal stilistinius bruožus statytas XIX a. I-oje pusėje. Tai stačiakampio tūrio pastatas, su dorėninėmis prieangio kolonomis ir laiptuotu karnizu bei puošniu balkonu. Teritorijoje yra parko užuomazgų – pavieniai seni medžiai, prūdas, buvusio upelio vieta, alėjų fragmentai, buvęs didelis sodas neišliko. Šiuo metu dvaras tvarkomas. Dvarvietė yra šalia Kėdainių miesto, patogioje privažiuoti vietoje, dvaro statinius ir teritoriją ketinama panaudoti vietos bendruomenės reikmėms, steigiant kultūrinį edukacinį centrą, tuo pačiu įamžinant istorinį palikimą.
Lipliūnų dvaras Nuotr.: ©Jone Janus
