Nerimi nuo Vilniaus iki Kernavės

Šis maršrutas – tai puiki dviejų dienų kelionė upe tarp dabartinės ir pirmosios Lietuvos sostinių. Plaukdami turėsite progą pasigrožėti nuostabiais kraštovaizdžiais, Neries kilpų vingiais ir atsiveriančiomis miškingų šlaitų panoramomis.

Beveik visą laiką būsite natūralioje gamtoje – toli nuo civilizacijos, apsupti raminančiais miškų ošimo ir upės tėkmės garsais. Praplauksite net 17 rėvų – keliose jų susidarančios didelės bangos gerokai pasups! Atrasite keliolika upės vagoje stūksančių, vardus turinčių mitologinių akmenų. Galėsite aplankyti įspūdingus, beveik nenutrūkstama virtine tarp sostinių besidriekiančius kultūros paveldo objektus – piliakalnius, pilkapynus, Panerių dvarą, mitologinius šaltinius bei etnografinius kaimus.

Maršrutą patogiausia pradėti nuo Gariūnų tilto Vilniuje.

Rėva – tai seklus, akmeningas, sraunus upės ruožas (upės slenkstis). Saidės rėva – viena iš pačių didžiausių Neryje. Praeitame amžiuje, kai klestėjo sielininkystė, tarp Neries sielininkų gyvavo posakis: "Jei Saidžius praplauksi – toliau keliausi".

Stirnių piliakalnis archeologų kol kas netirtas, bet iš jo gynybinių įtvirtinimų sprendžiama, kad jis įrengtas prieš 1,5 tūkst. metų.

Saidės ir Neries santaka – ypatingai graži vieta!!! Vienintelė tokia visame Neries regioniniame parke. Nesuskaičiuojama gausybė akmenų, tyras upelio vanduo, kaskadomis srūvantis į Nerį, šalia didžiojoje upėje ošianti rėva – vieta, kurioje dažnas skuba fotografuoti.

Ypatingai vandeningas šaltinis išteka stačiame dešiniajame Neries krante beveik tiksliai kitapus Saidės upelio žiočių. Jis prie pat Neries, iki upės jis garma gal tik apie 10 metrų.

Saidžių šaltinis trykšta greta Saidžių kaimo, Neries upės slėnio kairiojo šlaito papėdėje. Vanduo švarus, vidutinio kietumo, lyginant su geriamojo vandens kokybės standartais, turi maždaug 2 kartus daugiau geležies.

Pilkapynas išsidėstęs išskirtinoje vietoje, ant aukšto kairiojo Neries kranto. Jame yra apie 30 pilkapių. Kasinėtų pilkapių sampilai buvo apjuosti akmenų vainikais, viename pilkapyje rasti net trys vienas virš kito išsidėstę akmenų vainikai. Sampiluose rasti VI - VII a. degintiniai karių kapai, taip pat jaunos mergaitės kapas.

Naujosios Rėvos piliakalnyje žmonės, siekdami apsiginti nuo priešų, apsigyveno II tūkstantmečio pradžioje. Piliakalnis įrengtas aukštame Neries pakrantės iškyšulyje. Vietos žmonės pasakoja, kad šiame kalne yra nuskendusi rusų bažnyčia.

Rėva, kurią remiantis K. Tiškevičiumi ir Č. Kudaba, galime pavadinti Kiaulės vardu, prasideda ties upės posūkiu, kiek žemiau Naujosios Rėvos piliakalnio. Upė čia nepaprastai srauni - net iki 10,6 km/h. Plaukiant tėkmėje susidaro didelės bangos, kurios gerokai pasupa praplaukiančiųjų valtį!

Nuo kairiajame Neries krante ties Paneriškių kaimu esančio skardžio atsiverianti panorama – viena įspūdingiausių Lietuvoje. Iš čia galima apžvelgti miškingą Neries slėnį, upės vagoje besiformuojančias salas ir seklumas. O plaukiant Nerimi atrodo, lyg atsiremtum į stačią smėlio sieną!

Poilsiavietė yra Neries pakrantėje, pavėsinėje telpa 8 žmonės. Poilsiavietė pasiekiame automobiliu. Čia yra įrengta laužavietė bei atsiveria puiki Neries slėnio panorama, šalia yra didelė sala.

Ausiutiškių konglomeratas– gamtos sukurta moderniojo meno skulptūra. Nors jis panašus į akmenį, tačiau nėra toks kietas. Konglomeratas – tai nuosėdinė uoliena, kurią sudaro susicementavęs įvairiagrūdis smėlis, žvirgždas, gargždas, rieduliai. Šios skulptūros aukštis–2 metrai, apimtis–12 metrų.

Peklynė - legendomis apipintas kairysis Neries šlaitas netoli Gulaičių kaimo. Per 30 m aukščio šlaitas šioje vietoje išgraužtas griovų ir raguvų, todėl tarp jų likę šlaito ragai atrodo kaip kalvos.

Velniakampio skardžio aukštis- 80 m. Nerimi 1857 metais plaukęs grafas K. Tiškevičius aprašė dešiniojo Neries kranto kalną, kur velniai sau kampą išsirinkę.

Poilsiavietėje yra pavėsinėj, kurioje telpa 15 žmonių, yra įrengta laužavietė. Prie Neries vagos, įrengta “meditacinė” pakyla.

Purvės rėva – viena iš šešių Neries rėvų, esančių regioninio parko teritorijoje. Ši rėva pirmą kartą paminėta 1857 m. Nerimi keliavusio grafo K. Tiškevičiaus knygoje “Neris ir jos krantai”.

Karmazinų pilkapynas - vienas iš didžiausių Vilniaus apylinkėse. Jame yra net 140 pilkapių sampilų, iš kurių 3 - atkurti natūralus dydžio po archeologų kasinėjimų.

Šis nedidelis (apie 30 pilkapių) pilkapynas rastas 2003 m. Jis yra kairiajame Neries krante, priešais dešiniajame krante plytintį Karmazinų slėnį.

Panerių dvaras įkurtas gražioje vietoje: jį supa Neries vingis, upėje matosi nemaža sala, toliau žaliuoja miškingos senojo Neries slėnio kalvos. pėjama, kad Panerių dvarą XVIII amžiuje įkūrė karališkojo dvaro tvarkytojas Simonas Liudvikas Gutakovskis.

Pirmą kartą atodanga kairiajame upės krante užfiksuota 2013 m. liepos mėn. pradžioje. Atodangos ilgis apie 100 metrų, aukštis - apie 6 metrus. Atsidengusiuose sluoksniuose galima rasti fosilijų.

Tuo pačiu pavadinimu (Pabarai, Pobary) vadinama ir pakrantė (smėlingi skardžiai dešiniajame Neries krante), ir upės dalis. Pasakojama, kad Pabarai - Kipšiuko buveinė. Kvatodamasis jis apversdavęs žvejų valtis, sielininkų plaustus išardydavęs ir pan.

Grabijolai - kairiajame Neries krante išsidėstęs gatvinis - rėžinis 25 sodybų kaimas, kuriame išlikę nemaža senosios medinės architektūros statinių, įdomios puošybos.

Kernavė – Lietuvos Troja. Čia, vaizdingoje Neries pakrantėje Pajautos slėnio amfiteatre, stūkso piliakalniai, šalia kurių nuo neatmenamų laikų kūrėsi senovės gyvenvietės ir buvo laidojami žmonės.

Maršrutą patogiai pabaigsite poilsiavietėje iškart už Baltojo kalno.