Kulinarinis kruizas „Žuvies kelias“

Tai išskirtinis kulinarinis vandens turizmo maršrutas pamaryje, plaukiant Kuršių mariomis, Nemuno delta, Drevernos ir Minijos upėmis, Karaliaus Vilhelmo kanalu. Kruizo metu grožėsitės pamario gamta, aplankysite krašto lankytinus objektus, susipažinsite su Mažąja Lietuva, žvejybos tradicijomis, ir, svarbiausia – paragausite žuvies kulinarinio paveldo ir kitų gardžių patiekalų. Plaukiama visais keturiais vandenimis greitaeigiais kateriais (nuo vieno patiekalo iki kito).

Kulinarinio kruizo „Žuvies kelias“ metu pažinsite Mažosios Lietuvos Pamario krašto gastronomiją: vaišinsitės vietinių vandenų šešių rūšių rūkyta žuvimi, žuviene. Skanausite lydekos maltinukų, karališkojo karpio bei mėgausitės desertais: kafija, šišioniškių vofeliais, gliumziniu ar šokoladiniu burokėlių pyragais.

Atvykus į laivadirbio J. Gižo etnografinę sodybą jus pasitiksime su Mažosios Lietuvos desertu: kafija (cikorijų kava su grietinėle), gliumziniu (varškės) pyragu. Etnografinis charizmatiškų moterų ansamblis „Žvejytės“ vietine lietuvininkų tarme įtrauks į žaidimų ratelius bei kvies atspėti – ką gi reiškia žodis „pūkis“ pamariečių himne „Stinta-pūkis“? Ne, tai ne katinas! Tai marių žuvis – pūgžlys. Sodyboje degustuosite „Memel wine“ vyno. Šis tradicinis Klaipėdos krašto vynas, pavadintas Memelio miesto vardu, ir yra gaminamas pagal seną autentišką receptą. Daugelį metų kaupta vyno gamybos patirtis ir aistra vyndarystei leido sukurti unikalų vyną, garsėjantį savo puikiu skoniu ir aromatu, pripažintą Lietuvoje aukščiausiais apdovanojimais.

Užsuksite į Drevernos mažųjų laivų uostą, įsikūrusį Kuršių marių pakrantėje. Iš Drevernos apžvalgos bokšto (15 m) apžvelgsite Kuršių marias, Drevernos apylinkes. Jus pakerės Kuršių nerijos nacionalinio parko Naglių gamtinio rezervato Pilkųjų (mirusių) kopų ir jėgos aitvarų vaizdai. Jei nebus išplaukęs, galbūt jums pasiseks pamatyti išskirtinį, statytą pagal autentiškas tradicijas senovinį burlaivį – reisinę „Dreverną“. O restorane „Dreverna“ tiesiog privalėsite paragauti lydekos maltinukų, dreverniškių žuvienės!

Iš Drevernos greitaeigiais kateriais plauksite Drevernos upe, Karaliaus Vilhelmo kanalu. Šis kanalas buvo atidarytas prieš 149 metus 1873 m. po 10 metų trukusių kasimo darbų ir pavadintas Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo I garbei. Tai vienintelis dirbtinai sukurtas vandens kelias Lietuvoje, iškastas nuo Lankupių kaimo iki Klaipėdos uosto Malkų įlankos, o jo iškasimo idėja buvo gvildenama daugiau nei 200 metų apsaugoti laivus ir plukdomus sielius nuo pavojingų audrų, kildavusių Kuršių mariose. Praplaukę Lankupių šliuzą – technikos paminklą, tęsite kruizą Minijos upe. Stabtelsite turizmo komplekse „Mėlynasis karpis“. Mėlynojo karpio tvenkiniuose užaugintos žuvies daug ir skanios! Čia jums pasiūlysime pamarietiškos žuvienės, karališkojo karpio ir tik šviežiai rūkytos žuvies. Abejingų nepaliks čia kepamas desertas – šokoladinis burokėlių pyragas.

Besigrožėdami Lietuviškąja venecija – Minijos kaimu pasieksite Uostadvarį su 1876 m. statytu švyturiu. Įplauksite į Kniaupo įlankos botaninį–zoologinį draustinį, Krokų Lankos ežerą, kur driekiasi vandens lelijų plantacijos, o ant vandens nė kiek nebijodamos atvykėlių supasi rečiausios vandens paukščių rūšys. Lankysite Ventės ragą. Dar 1929 m. įkurta Ornitologijos stotis su vienu iš septynių Lietuvoje išlikusių švyturių (statytu 1863 m.). Ventės švyturys atviras lankytojams, o iš jo viršūnės atsiveria nuostabi Kuršių marių panorama. Ventės rage esančiame restorane „Ventragis“ tik šviežios žuvies – eršketo, šamo, sterko patiekalai. Čia Žuvies kelio gurmanui staigmena – marių ungurio šašlykas ir užpiltinė. Ar esate ragavę? Kai Kuršių mariomis pasieksite poilsio ir pramogų centrą „Ventainė“ – laikas tradicinei kafijai su čirviniais blyneliais − vofeliais. Ar žinojote, kad Mažojoje Lietuvoje buvo tradicija gerti kafiją būtent 16 val.? Jei nusibodo žuvies patiekalai – jums pasiūlysime anties krūtinėlės kepsnį raudonojo vyno padaže. Besigrožėdami Kuršių mariomis stabtelsite „Svencele Dunes“ uoste. Svencelė – tai buriuotojų jėgos aitvarais meka, įsikūrusi Kuršių marių pakrantėje švelnių formų peizažo ir gamtos draustinių apsuptyje. Išalkot? Prašom paskanauti „Meats Lovers Svencele“ patiekalų!

Kulinarinį kruizą galite pradėti iš Drevernos, Kintų, Minijos kaimo, Uostadvario ar Ventės

Galimybė rinktis skirtingo ilgio, trukmės maršrutus. Rengiami individualūs pasiūlymai.

Trukmė: vienos ar kelių dienų (pagal kliento pageidavimus)

Grupėms: nuo 6 iki 20 asmenų

Detalesnė informacija: www.klaipedosrajonas.lt, www.pamarioklasteris.lt

Informacija, užsakymai: gizo.sodyba@klaipedosrajonas.lt, +370 648 23 198

Drevernos mažųjų laivų uoste galėsite pailsėti skandinaviško stiliaus kempingo nameliuose, pasinaudoti laivų, irklenčių, vandens dviračių nuoma, atsipalaiduoti baseinuose ir pasilepinti SPA. Čia pat įsikūrę „Go2kite“ burlenčių, vandenlenčių mėgėjus pakvies į sporto akademiją bei vandenlenčių parką, o sielos atgaivai pasiūlys jogą – kūno dizainą.

Iš Drevernos apžvalgos bokšto (15 m) apžvelgsite Kuršių marias, Drevernos apylinkes. O jei norėsite pasivaikščioti Juodkrantėje ir ten pasimaudyti Baltijos jūroje – prašom! Vasaros sezono metu laivu vykdomas tiesioginis reisas „Dreverna–Juodkrantė–Dreverna“.

Išskirtinis senovinis burinis Kuršių marių laivas – reisinė „Dreverna“ pastatyta 2014 m. pagal garsaus laivadirbio Jono Gižo reisinės modelį ir knygos „Der Kurische Reisekahn MARIA“ brėžinius.

XVIII–XIX a. žvejų kaimų gyventojai statėsi tokius laivus prekėms gabenti iš Klaipėdos bei Tilžės į Karaliaučių ir atgal. 2020 metais reisinė „Dreverna“ atnaujinta – su dviem stiebais ir keturiomis burėmis. Burlaivis švartuojamas Drevernos mažųjų laivų uoste ir yra skirtas edukacinei pramoginei programai „Žuvies kelias“ (grupėms 10–30 asm.). Galite užsisakyti ir jūs!

Vienintelėje Lietuvoje išlikusioje laivadirbio sodyboje pristatoma ekspozicija „Jonas Gižas. Laivadirbio skrynią atvėrus...“. Čia susipažinsite su laivadirbio amatu, Kuršių marių burvalčių tipais, vėtrungių istorija, pamario gyventojų buitimi ir jų papročiais. Pakviesime nusidažyti Drevernos vėtrungę – magnetuką, susirišti jūrinį mazgą, „pasistatyti“ burvaltę ar keliauti laiku.

Prieš 149 metus 1873 m. po 10 metų kasimo darbų buvo atidarytas Karaliaus Vilhelmo kanalas. Kanalas buvo pavadintas Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo I garbei. Tai vienintelis dirbtinai sukurtas vandens kelias Lietuvoje, iškastas nuo Lankupių kaimo iki Klaipėdos uosto Malkų įlankos, o jo iškasimo idėja buvo gvildenama daugiau nei 200 metų, apsaugoti laivus ir plukdomus sielius nuo pavojingų audrų, kildavusių Kuršių mariose.

Vandens lygiui reguliuoti 1864 m. Lankupiuose pastatytas šliuzas. Jo galuose pastatyti dveji po 11 m. pločio vartai, kurie buvo suveriami iš abiejų pusių rankine-elektrine transmisija. Tai vienintelis šliuzas Lietuvoje, kuris paskelbtas technikos paminklu.

Vietoje centrinės gatvės per vidurį teka Minijos upė, kur gyventojai vieni pas kitus į svečius plaukia savo valtelėmis ar kateriais. Vaizdingasis Mingės kaimas įsikūręs Nemuno deltos regioniniame parke. Tai XVIII a.– XIX a. pabaigoje susiformavęs gatvinis rėžinis žvejų kaimas, kurio namai išsidėstę abipus Minijos. Kaime yra išlikusių XIX a. pabaigos pastatų, kurių didžioji dalis yra restauruoti ir prikelti naujam gyvenimui. Namų fasadai visu savo grožiu pagal tradiciją atsukti į upės pusę, kiekvienas namas turi savo prieplauką.

Švyturio aukštis – 18 metrų. 1873–1876 metais priešais Minijos žiotis pastatytas Uostadvario švyturys, sujungtas su švyturio sargo gyvenamuoju namu. Dabar tai technikos istorijos paminklas, navigacijai nebenaudojamas, bet yra puikus Rusnės ir Minijos apylinkių apžvalgos bokštas.

Pro Ventės ragą driekiasi didysis paukščių migracijos kelias, todėl dar 1929 m. įkurta Ornitologinė stotis bei vienas iš septynių Lietuvoje išlikusių švyturių (statytas 1863 m.). Ventės švyturys atviras lankytojams, o iš jo viršūnės atsiveria nuostabi Kuršių marių panorama.

Svencelė – tai buriuotojų jėgos aitvarais meka, įsikūrusi Kuršių marių pakrantėje švelnių formų peizažo ir gamtos draustinių apsuptyje. Čia veikia net keturios buriavimo mokyklos. Svencelė yra viena iš naujųjų rekreacinių teritorijų Klaipėdos regione. Vėjas, neaparėpiamos erdvės, vanduo, kopų vaizdai antrapus marių, į kraštovaizdį įsiliejanti moderni gyvenvietė bei naujasis „Svencele Dunes“ uostas maloniai laukia kiekvieno...