Po Krekenavos regioninį parką automobiliu

Krekenavos regionis parkas driekiasi abipus Nevėžio slėnio ir aprėpia dalį Krekenavos, Upytės, Naujamiesčio ir Ramygalos seniūnijų Panevėžio rajone bei dalį Surviliškio seniūnijos Kėdainių rajone. Parke vyrauja ir saugomas bei lankytojams pristatomas būdingas Vidurio Lietuvos žemumai kraštovaizdis. Čia išlikęs raiškus Nevėžio senslėnis su daugybe intakų, senvagės liekanų, vešlios slėnio pievos, vaizdingi Liaudės, Linkavos, Upytės žemupiai, jų slėniai. Miškuose gausu augalų ir gyvūnų, nemažai jų – retų rūšių. Išlikę senų ąžuolynų. Įspūdinga liepų alėja Daniliškio parke.

Dažniau po Lietuvą keliaujantys žino, kad bene geriausias būdas pradėti pažintį su vienu ar kitu regioniniu ar nacionaliniu parku yra apsilankymas parko Lankytojų centre.

Lankytojų centras – tai vartai į Krekenavos regioninį parką. Lankytojų centre teikiama profesionali bei visapusiška informacija apie Krekenavos regioninio parko gamtos ir kultūros paveldo vertybes, lankytinas vietas, pažintinio turizmo ir poilsiavimo galimybes. Centre veikia nuolatinė ekspozicija, kurios pagrindinė tema - "Nevėžio upės senvagių įvairovė". Ekspozicinė juosta lankstosi per visą patalpos erdvę, atkartodama Nevėžio upės vingius. Informacija pateikiama įdomiais pasakojimais, iliustruotais išraiškingais dideliais vaizdais, atspindinčiais Nevėžio vidurupio senslėnio kraštovaizdžio charakteringiausius bruožus. Lankytojų centro erdvėse vaizdžiai ir patraukliai supažindinama su parko augalija bei gyvūnija, pasakojama apie žmonių gyvenimą prie Nevėžio: piliakalnius, dvarus, kaimus ir miestelius, vandens malūnus, įžymius žmones. Informaciniuose terminaluose įdėta platesnė aiškinamoji medžiaga apie senvagių susidarymą, pažintinio turizmo galimybes.

Krekenavos regioninio parko lankytojų centras iš kitų išsiskiria dar ir tuo, kad visai greta jo, praktiškai centro kieme įrengti ir dar du turistų traukos objektai: apžvalgos bokštas ir Pojūčių takas.

Šis regioninis parkas ypatingas dar ir tuo, kad įkurtas išilgai Nevėžio upės ir apima abu jo krantus. Nesunku įsivaizduoti, kad būtent dėl šios priežasties, bet koks automobilinis maršrutas yra priklausomas nuo tiltų. Parko teritorijoje arba netoli už jos ribų, automobiliu Nevėžio upę kirsti galima trijose vietose: Krekenavoje, Naujamiestyje arba Kėdainiuose. Dviratininkai su tokias sunkumais nesusiduria, mat jiems tinkami ir pėstiesiems bei dviratininkams puikiai tinkantys kabantys tiltai per Nevėžį. Tokių čia yra net keletas.

Būtent šios gamtinės ir infrastruktūrinės priežastys ir nulemia mūsų siūlomo maršruto konfigūraciją.

Apsilankius lankytojų centre, užsiropštus ant tikrai įspūdingo bokšto ir sužadinus visus savo pojūčius, siūlome pažintį su Krekenavos regioniniu parku tęsti keliaujant Naujamiesčio link.

Pavažiavus Vadaktėlių ir Naujamiesčio kryptimi apie vieną kilometrą siūlome sustoti prie buvusio Slabados malūno užtvankos. Tai daugiau nei 100 metų užtvanka. Nors malūno jau nelikę, užtvanka iš riedulių ir ąžuolo rąstų, sutvirtinta betonu dar tvirtai tramdo upės tėkmę.

Kitas galimas maršruto sustojimas Juozo Tumo - Vaižganto ir knygnešystės muziejus. Jį galima aplankyti iš anksto susitarus. Unikalus ir vienintelis Lietuvoje knygnešių muziejus įsikūręs vaizdingose Krekenavos apylinkėse, Ustronės vienkiemyje esančios sodybos klėtyje. Čia 19 a. buvo Garšvių knygnešių bendrovės susibūrimų vieta, buvo slepiama draudžiama spauda. Ekspozicija įkurta 1987 - 1991 metais. Svirnas susijęs ir su rašytojo, švietėjo J.Tumo-Vaižganto gyvenimu ir veikla, jam 1902-1905 metais klebonaujant Vadaktėliuose. Jo atminimui įkurta ekspozicija.

Tęsiant pažintį su Juozo Tumo - Vaižganto veikla būtina stabtelti ir visai greta esančiuose Vadaktėliuose. 1902–1905 m. Vadaktėlių kuratorius buvo kunigas Juozas Tumas–Vaižgantas. Į neturtingą kaimelio bažnytėlę rašytoją caro valdžios spaudžiama vyskupija perkėlė už visuomeninę, lietuvių kalbą aukštinančią veiklą. Tačiau Vadaktėliuose įsikūręs ir Ustronę pamėgęs kunigas savo idėjų neatsisakė: glaudžiai bendradarbiavo su knygnešių draugija, rinko aukas lietuviškiems leidiniams, rūšiavo draudžiamą spaudą ir slėpė knygnešių atneštus leidinius. Ustronėje Juozas Tumas-Vaižgantas sukūrė "Aukštaičių vaizdelius", sudėtus į "Pragiedrulius". Pasakojama, kad prie bažnyčios tebeauga dar jo sodintos alyvos. Bažnyčioje kabo dailininko A.Gabrėno tapytas Vaižganto portretas. Juozas Tumas–Vaižgantas prie bažnyčios turėdavo savo mėgiamą vietą - suolelį po ąžuolu.Žmonės ir dabar šmtametį ąžuolą vadina Vaižganto ąžuolu.

Šventoriuje esančiose kapinėse ilsisi garsūs Lietuvoje knygnešiai, Garšvių kaimo gyventojai Kazinmieras Ūdra (1854-1937) ir Augustina Ūdraitė (1864-1955).

Ties Vadaktėliais, kitoje kelio pusėje rasite ir kabantį tiltą, dar vadinamą "beždžionių". Tai medinis, 37 metrų ilgio, ant lynų kabantis tiltas, kuriuo tiesiog smagu pasivaikščioti, pasigėrėti nuostabiu kraštovaizdžiu. Šis tiltas jungia ne tik skirtingus Nevėžio krantus, bet ir dvi seniūnijas: Krekenavos ir Naujamiesčio. Vietos gyventojams tai vienintelis kelias per Nevėžį. 2009 m. lieptas atnaujintas, suremontuotas.

Po apsilankymo Vadaktėliuose, maršrute kiek ilgesnė kelio atkarpa iki kito maršruto objekto Upytės piliakalnio. Važiuodami iš Vadaktėlių ir pasiekę Naujamiestį, čia esančiu tiltu persikelkite į kitą Nevėžio upės krantą ir keliaukite Upytės link.

Upytės piliakalnis (Tarnagalos piliakalnis), dar vadinamas Čičinsko kalnas – šalia Upytės dunksantis piliakalnis - medžiais apaugusi 3 ha, 4-5 m aukščio stačiais šlaitais, kalva.

Papilyje XVII a. – XVIII a. stovėjo Upytės pavieto dvarininko Vladislovo Sicinskio dvaras. Vladislovas Sicinskis 1652 m. išardė Varšuvos seimą, pasinaudojęs "liberum veto" teise bei 1655 m. pasirašė garsiąją Kėdainių sutartį su švedais. Už tai jį pasmerkė lenkų bajorija ir katalikų kunigai.. Vėliau iš šių faktų atsirado padavimai apie piktąjį poną Čičinską, už savo baisius darbus prasmegusį su visu dvaru. Legendai apie nugrimzdusį Čičinsko dvarą pagrindą davė piliakalnio kalvoje esantis įdubimas, kuris yra greičiausiai karstinės kilmės. Tačiau yra nuomonių, kad tai galėjęs būti inžinerinis įrenginys, savotiškas uostas, į kur, pavojaus atveju, valtimis atplaukdavę slėptis vietiniai gyventojai.

Toliau maršrutas tęsiasi Krekenavos kryptimi. Tiesa, norintys šioje vietoje gali nukrypti nuo mūsų siūlomo maršruto ir aplankyti Kalnelio miško regyklą. Regykla pastatyta Kalnelio miško palaukėje, prie pašarinės miško aikštutės. Tai puiki vieta stebėti laukinių žvėrių gyvenimą. Regykla labai mėgiama foto menininkų.

Pakeliui į Krekenavą stabtelėkite pasigrožėti autentišku, vienu iš nedaugelio išlikusių garsaus dievdirbio Vinco Svirskio kryžių. Vincas Svirskis visą gyvenimą ėjo nuo užsakovo pas užsakovą ir, "pašalindamas iš ąžuolų, kas nereikalinga", turtino kraštą meno paminklais. Suskaičiuota, kad jis padarydavo po penketą kryžių per metus, o tai, turint omenyje "ąžuolo pasipriešinimą", menkus įrankius ir daugiafigūres kryžių kompozicijas, liudija stebėtiną V. Svirskio kūrybinę galią. Šiose apylinkėse unikalus lietuvių liaudies menininkas per visą savo gyvenimą sukūrė daugiau kaip 200 originalių, menine forma nepakartojamų koplytstulpių ir kryžių, iš kurių šiuo metu likę vos 50.

O taip pat pasigrožėkite italų architekto L. C. Anikinio antrųjų Rodų dvarininkų Švoinickių užsakymu, 1861 m. pastatytą Rodų koplyčią-mauzoliejų.

Jau visai priartėję prie Krekenavos, kelias jus atves į sankryžą, kurioje jūs taip pat galite pasirinkti ir tolimesnę maršruto eigą. Trys alternatyvos: Pašilių stumbrynas, pažintinis takas Nevėžio upės slūnyje, Krekenava.

Taip, šioje vietoje galite pasirinkti norimą alternatyvą, susitrumpinti maršrutą. Tačiau turint pakankamai laiko rekomenduojame pasirinkti ir išbandyti visus tris kelius.

Tęsiant maršrutą siūlome užsukti į Pašilių stumbrybą.

Pašilių stumbryne laikomi stambiausi laukiniai gyvūnai – Europos stumbrai, įrašyti ne tik į Lietuvos, bet ir į tarptautinę Raudonąją knygą. Iki XVI a. stumbrai buvo plačiai paplitę visoje Europoje, gyveno retuose lapuočių ir mišriuose miškuose, stepėse, kalnuose. Ilgainiui žemdirbystės plėtra ir beatodairiškos medžioklės juos išstūmė į mažai tinkamus gyventi nuošalius, gūdžius miškus. Iki 1854 m. stumbrai Lietuvoje buvo išnaikinti. Šiuo metu aptvaruose gyvena 21 stumbras. Nuo 1973 m. stumbrai kurį laiką iš aptvarų buvo išleidžiami į laisvę. Taip Lietuvoje pradėta formuoti laisvųjų stumbrų banda. Šiuo metu aptvaruose gyvena 21, laisvėje maždaug 30-40 km spinduliu aplink stumbryną klajoja 72 stumbrai.

Šalia Stumbryno įrengtas 600 metrų ilgio pažintinis miško takas, o kiek toleliau galite aplankyti ir partizanų žeminę Pašilių miške.

Maršrute vėl grįžę prie "trejopo pasirinkimo sankryžos" rinkitės aplankyti Pažintinį taką Nevėžio upės slėnyje. Šioje upės pusėje, keliaujant toliau pietų kryptimi galima rasti ir aplankyti ir daugiau parko lankytinų objektų, tačiau viskam pamatyti vienu kartu galli pritrūkti laiko.

Ir galiausiai trečiasis pasirinkimas - apsilankymas Krekenavoje. Rekomenduojame čia iš arčiau pasižiūrėti į jūsų jau nuo apžvalgos bokšto, tolimoje matytą Krekenavos bažnyčią. O taip pat, apsilankykite ypatingose Švenčiuliškių kapinaitėse.

Krekenaviečio kraštotyrininko Jono Žilevičiaus ir jo bendraminčių pastangomis išpuoselėtos Švenčiuliškių kaimo kapinaitės. Išskirtinį savitumą šiai vietai suteikia unikalios girnapusių kompozicijos, dubenuotieji akmenys. Prieš keliasdešimt metų kapinaitėse dar ganėsi karvės. Kaimo felčeriu dirbęs ir daug po apylinkes vaikščiojęs bei važinėjęs aistringas kraštotyrininkas Jonas Žilevičius su bendraminčiaias apleistas kapinaites sutvarkė. Dabar čia - mūsų istorijos įvykiams atminti ir įvairiomis progomis pastatyti koplytstulpiai, paminklai, puošti girnapusėmis, ar paminkliniai akmenys, kuriais įamžintas motinų, knygnešių, savanorių, partizanų, tremtinių atminimas, Krekenavos miestelio sukaktys. "Muziejuje po atviru dangumi” dera ir krikščioniški, ir pagoniški simboliai. Kapinaitėse yra vieta ir vaidilai, tarsi sergstinčiam šventą ugnį šalia dubenuotųjų akmenų. J. Žilevičiaus pastangomis iš aplinkinių vietovių į kapinaites sutempta tūkstančiai akmenų, autentiškų akmeninių girnapusių.

Na ir galiausiai paskutinis maršruto etapas - kelionė nuo Krekenavos Surviliškio link. Dar neprivažiavus Surviliškio siūlome nusukti nuo kelio ir aplankyti įspūdingą Bakainių piliakalnį.

Bakainių piliakalnis - vienas gražiausių Krekenavos regioninio parko kampelių, nuo kurio atsiveria puiki panorama. Bakainių piliakalnio kompleksas - pilies kalnas su dviem priešpiliais ir apsauginiais pylimais, rymo Nevėžio intako Liaudės upės vingyje. Liaudė stačius piliakalnio šlaitus juosia net iš trijų pusių.

Šis gamtos ir žmogaus rankų sukurtas nuostabus kampelis nuolat lankomas svečių. Lankytojo akį traukia puikus kraštovaizdis, fantaziją žadina piliakalnio didybė ir ramybė. Keletą kartų metuose, per Jonines, Mindaugo karūnavimo, Baltų vienybės dieną šią ramybę surumsčia vietos bendruomenės renginiai. Tomis dienomis, tiksliau vakarais, pilies kalne nušvinta šventiniai laužai, Liaudės slėniais nuvilnyja dainos...

Na ir paskutine maršruto stotele siūlome pasirinkti Surviliškio miestelį. Čia galėsite pasigrožėti Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia, išbandyti dar vieną kabantį tiltą, o galbūt net nueiti iki kitoje Nevėžio pusėje esančios apžvalgos aikštelės Kazokuose.

Kaip ir minėta maršruto aprašyme, maršruto kelią labai įtakoja gamtinės ir infrastruktūrinės kliūtys. Tačiau, jūs turite pakankamai daug galimybių maršrutą modifikuoti pagal savo pomėgius, galimybes. Planuojantiems Krekenavos regioniniame parke praleisti visą dieną maršrutas bus "pats tas". O turintys pusdienį ar vos kelias valandas turėtų pasirinkti labiausiai patikusią maršruto dalį.