Krekenavos regioninio parko lankytojų centrasLankytojų centras – tai vartai į Krekenavos regioninį parką. Vieta, kurioje geriausia planuoti ir pradėti savo kelionę. Lankytojų centre teikiama profesionali bei visapusiška informacija apie Krekenavos regioninio parko gamtos ir kultūros paveldo vertybes, lankytinas vietas, pažintinio turizmo ir poilsiavimo galimybes. Centre veikia nuolatinė ekspozicija, kurios pagrindinė tema - "Nevėžio upės senvagių įvairovė". Ekspozicinė juosta lankstosi per visą patalpos erdvę, atkartodama Nevėžio upės vingius, vienur sukdama į kairę, kitur - į dešinę, žemyn ir aukštyn, palikdama senvages ir užutekius. Informacija pateikiama įdomiais pasakojimais, iliustruotais išraiškingais dideliais vaizdais, atspindinčiais Nevėžio vidurupio senslėnio kraštovaizdžio charakteringiausius bruožus. Lankytojų centro erdvėse vaizdžiai ir patraukliai supažindinama su parko augalija bei gyvūnija, pasakojama apie žmonių gyvenimą prie Nevėžio: piliakalnius, dvarus, kaimus ir miestelius, vandens malūnus, įžymius žmones. Informaciniuose terminaluose įdėta platesnė aiškinamoji medžiaga apie senvagių susidarymą, pažintinio turizmo galimybes. Edukaciniai animuoti siužetai parodo, kaip negalima elgtis gamtoje, kokia žala padaromą gamtai neatsakingu elgesiu. Lankytojų laukia unikali pažintis su parko simboliu stumbru, apie šių miško galiūnų gyvenimo ypatumus viename iš ekranų rodomas video filmas. Ekspozicijoje panaudoti būdingi gamtos garsai, kvapai. Visoje patalpoje ant grindų ir lubų priklijuoti gyvūnų pėdsakai vedantys į ekspoziciją.pamatykLietuvoje.ltKrekenavos regioninio parko lankytojų centrastext/html2dKrekenavos apžvalgos bokštasNuo apžvalgos bokšte 25 m aukštyje įrengtos aikštelės atsiveria Krekenavos miestelio, jo apylinkių, Nevėžio slėnio su senvagėmis panorama.pamatykLietuvoje.ltKrekenavos apžvalgos bokštastext/html2dBuvusio Slabados malūno užtvankaDaugiau nei 100 metų užtvanka. Nors malūno jau nelikę, užtvanka iš riedulių ir ąžuolo rąstų, sutvirtinta betonu dar tvirtai tramdo upės tėkmę.pamatykLietuvoje.ltBuvusio Slabados malūno užtvankatext/html2dJuozo Tumo - Vaižganto ir knygnešystės muziejusMuziejų galima lankyti susitarus iš ankstoUnikalus ir vienintelis Lietuvoje knygnešių muziejus įsikūręs vaizdingose Krekenavos apylinkėse, Ustronės vienkiemyje esančios sodybos klėtyje. Čia 19 a. buvo Garšvių knygnešių bendrovės susibūrimų vieta, buvo slepiama draudžiama spauda. Ekspozicija įkurta 1987 - 1991 metais. Svirnas susijęs ir su rašytojo, švietėjo J.Tumo-Vaižganto gyvenimu ir veikla, jam 1902-1905 metais klebonaujant Vadaktėliuose. Jo atminimui įkurta ekspozicija.pamatykLietuvoje.ltJuozo Tumo - Vaižganto ir knygnešystės muziejustext/html2dVadaktėlių Šv. Jono Nepomuko bažnyčiaVadaktėlių Šv. Jono Nepomuko bažnyčia - medinė, turinti neogotikos ir liaudies architektūros bruožų, stačiakampio plano, su trisiene apside, dvibokštė, su bokšteliu,įrašyta į kultūros vertybių registrą.Katalikų bažnyčią Vadaktėliuose 1773 metais įkūrė Kuršo kunigaikštis, lenkų kariuomenės pulkininkas Petras Bironas. Už karinius nuopelnus gavęs Vadaktų dvarą ir metęs karinę tarnybą, P.Bironas iš protestanto virto kataliku, tapo kunigu, galiausiai - vienuoliu. Gautąjį dvarą su koplyčia jis perleido seseriai, ištekėjusiai už Ivono Kopanskio. Naujieji šeimininkai pasirūpino, kad 1784 metais į dvaro bažnytėlę būtų įvestos viešosios pamaldos, o nuo 1881-ųjų paskirtas kunigas. 1880 metais Kopanskiai apmirusią koplyčią suremontavo ir padidino. 1902–1905 m. Vadaktėlių kuratorius buvo kunigas Juozas Tumas–Vaižgantas. Į neturtingą kaimelio bažnytėlę rašytoją caro valdžios spaudžiama vyskupija perkėlė už visuomeninę, lietuvių kalbą aukštinančią veiklą. Tačiau Vadaktėliuose įsikūręs ir Ustronę pamėgęs kunigas savo idėjų neatsisakė: glaudžiai bendradarbiavo su knygnešių draugija, rinko aukas lietuviškiems leidiniams, rūšiavo draudžiamą spaudą ir slėpė knygnešių atneštus leidinius. Ustronėje Juozas Tumas-Vaižgantas sukūrė "Aukštaičių vaizdelius", sudėtus į "Pragiedrulius". Pasakojama, kad prie bažnyčios tebeauga dar jo sodintos alyvos. Bažnyčioje kabo dailininko A.Gabrėno tapytas Vaižganto portretas. Juozas Tumas–Vaižgantas prie bažnyčios turėdavo savo mėgiamą vietą - suolelį po ąžuolu.Žmonės ir dabar šmtametį ąžuolą vadina Vaižganto ąžuolu. Bažnyčioje penktą sekmadienį po Velykų vyksta Švento Jono Nepomuko atlaidai, pirmą rugsėjo sekmadienį žmones sukviečia Šventos Izabelės atlaidai. Šventoriuje esančiose kapinėse ilsisi garsūs Lietuvoje knygnešiai, Garšvių kaimo gyventojai Kazinmieras Ūdra (1854-1937) ir Augustina Ūdraitė (1864-1955).pamatykLietuvoje.ltVadaktėlių Šv. Jono Nepomuko bažnyčiatext/html2dVadaktėlių kabantis tiltas per NevėžįMedinis, ant lynų kabantis tiltas, kuriuo tiesiog smagu pasivaikščioti, pasigėrėti nuostabiu kraštovaizdžiu. 37 m ilgio, ant lynų kabantis lieptas, dar vadinamas "beždžionių tiltu". Lieptas jungia ne tik skirtingus Nevėžio krantus, bet ir dvi seniūnijas: Krekenavos ir Naujamiesčio. Vietos gyventojams tai vienintelis kelias per Nevėžį. 2009 m. lieptas atnaujintas, suremontuotas.pamatykLietuvoje.ltVadaktėlių kabantis tiltas per Nevėžįtext/html2dUpytės piliakalnisUpytės piliakalnis (Tarnagalos), dar vadinamas Čičinsko kalnas – šalia Upytės dunksantis piliakalnis - medžiais apaugusi 3 ha, 4-5 m aukščio stačiais šlaitais, kalva. Jos viršuje išlikęs apie 4,5 m ilgio ir 2,5 aukščio akmenimis sutvirtintas pylimas. Piliakalnio centrinėje dalyje yra natūrali ovali 85 m ilgio, 25 m pločio, 6 m gylio įdauba. Piliakalnis datuojamas I tūkst. Spėjama, kad piliakalnyje stovėjusi pilis buvo XIII – XIV amžiaus rašytiniuose šaltiniuose minimos Upytės žemės centras. Pilis buvo įrengta tuomet tyvuliavusio Vešetos ežero saloje ir sunkiai įveikiama Livonijos ordino kariuomenei, XIV a. ne kartą niokojusiai kraštą. Pasibaigus kovoms su Livonija, Upytė prarado savo gynybinę reikšmę ir, ilgainiui, buvo apleista. Manoma, kad Upytės pilis stovėjusi dar XVI a. Ilgainiui Vešetos ežeras virtęs raistu, kuris vėliau nusausintas. Papilyje XVII a. – XVIII a. stovėjo Upytės pavieto dvarininko Vladislovo Sicinskio dvaras. Vladislovas Sicinskis 1652 m. išardė Varšuvos seimą, pasinaudojęs "liberum veto" teise bei 1655 m. pasirašė garsiąją Kėdainių sutartį su švedais. Už tai jį pasmerkė lenkų bajorija ir katalikų kunigai.. Vėliau iš šių faktų atsirado padavimai apie piktąjį poną Čičinską, už savo baisius darbus prasmegusį su visu dvaru. Legendai apie nugrimzdusį Čičinsko dvarą pagrindą davė piliakalnio kalvoje esantis įdubimas, kuris yra greičiausiai karstinės kilmės. Tačiau yra nuomonių, kad tai galėjęs būti inžinerinis įrenginys, savotiškas uostas, į kur, pavojaus atveju, valtimis atplaukdavę slėptis vietiniai gyventojai.pamatykLietuvoje.ltUpytės piliakalnistext/html2dKalnelio miško regyklaRegykla pastatyta Kalnelio miško palaukėje, prie pašarinės miško aikštutės. Tai puiki vieta stebėti laukinių žvėrių gyvenimą. Regykla labai mėgiama foto menininkų. Dengta regykla, apsaugoja lankytoją nuo lietaus ir vėjo. Langai įstiklinti, balkonai įrengti iš 3 pusių.pamatykLietuvoje.ltKalnelio miško regyklatext/html2dVinco Svirskio kryžiusAutentiškas, vienas iš nedaugelio išlikusių garsaus dievdirbio kryžių. Vincas Svirskis gimė 1835 m. Krekenavos valsčiaus Glitėnų kaime valstiečių nuomininkų daugiavaikėje šeimoje Krekenavos parapijoje. Vieni V. Svirskio broliai žuvo sukilime, kitus rusai ištrėmė į Sibirą. Liko tik pats menkiausias Vincas, anot jo paties, kaip nereikalingas pasiliko "kryželio nešti", vargelių vargti. Likęs vienas išėjo žmonėms kryžių statyti. Visą gyvenimą jis ėjo nuo užsakovo pas užsakovą ir, "pašalindamas iš ąžuolų, kas nereikalinga", turtino kraštą meno paminklais. Suskaičiuota, kad jispadarydavo po penketą kryžių per metus, o tai, turint omenyje "ąžuolo pasipriešinimą", menkus įrankius ir daugiafigūres kryžių kompozicijas, liudija stebėtiną V. Svirskio kūrybinę galią. Šiose apylinkėse unikalus lietuvių liaudies menininkas per visą savo gyvenimą sukūrė daugiau kaip 200 originalių, menine forma nepakartojamų koplytstulpių ir kryžių, iš kurių šiuo metu likę vos 50. Šie įspūdingi 3-5 metrų aukščio liaudies meno kūriniai dažniausiai buvo statomi prie gyvenamųjų namų. Mirė Vincas Svirskis, sulaukęs 81 metų (1916 m.), Surviliškio valsčiuje, Burvelių kaime. Palaidotas Surviliškio kapinėse.pamatykLietuvoje.ltVinco Svirskio kryžiustext/html2dRodų koplyčia - mauzoliejusKoplyčia – mauzoliejus, projektuota italų architekto L. C. Anikinio Antrųjų Rodų dvarininkų Švoinickių užsakymu, pastatyta 1861 m. Koplyčioje buvo palaidoti dvarininkai Švoinickiai. Tarp jų ir 1863-1864 m. sukilimo dalyvis, dailininkas Romanas Švoinickis (1845-1915 m.). Jo darbų yra Lietuvos muziejuose, Krekenavos bažnyčioje. Sovietiniais metais koplyčia buvo išniekinta – nudraskytas stogas ir išluptos grindys. Šventovė buvo restauruota Krekenavos klebono kan. Petro Budriūno rūpesčiu ir 2000 m. pašventinta Panevėžio vyskupo Juozo Preikšo. R. Švoinickio ir dar kelių ten dūlėjusių žmonių palaikai sovietmečiu buvo išmėtyti, o karstai – sudeginti. Naujarodžių kaimo gyventojai matė, kaip rūko dūmai. Kaulai buvo užkasti prie koplyčios, tačiau tiksli jų buvimo vieta nežinoma. Šiems žmonėms bei viso Naujarodžių kaimo mirusiems atminti stovi Panevėžio vyskupo pašventintas koplytstulpis. Paminklo autorius – Naujarodžiuose gyvenantis Petras Vainauskas. Iš lauko akmenų, skaldos ir plytų statyta Rodų koplyčia vėl tarnauja tikintiesiems.pamatykLietuvoje.ltRodų koplyčia - mauzoliejustext/html2dPašilių stumbrynasPašilių stumbryne laikomi stambiausi laukiniai gyvūnai – Europos stumbrai, įrašyti ne tik į Lietuvos, bet ir į tarptautinę Raudonąją knygą. Iki XVI a. stumbrai buvo plačiai paplitę visoje Europoje, gyveno retuose lapuočių ir mišriuose miškuose, stepėse, kalnuose. Ilgainiui žemdirbystės plėtra ir beatodairiškos medžioklės juos išstūmė į mažai tinkamus gyventi nuošalius, gūdžius miškus. Iki 1854 m. stumbrai Lietuvoje buvo išnaikinti. Pašilių stumbrynas įkurtas 1969 metais, kai iš Rusijos Prioksko teraso rezervato Pašilių miško aptvarus buvo atvežti pirmieji du belovežiniai stumbrai. 1970 – 1972 m. atkeliavo dar aštuoni stumbrai. 1971 m. čia gimė pirmasis stumbriukas. Jis pavadintas Giriniu. Šiame stumbryne gimstantiems stumbriukams pagal tarptautinį susitarimą duodami vardai, prasidedantys raidėmis GI. Nuo 1973 m. stumbrai kurį laiką iš aptvarų buvo išleidžiami į laisvę. Taip Lietuvoje pradėta formuoti laisvųjų stumbrų banda. Šiuo metu aptvaruose gyvena 21, laisvėje maždaug 30-40 km spinduliu aplink stumbryną klajoja 72 stumbrai. Lankytojai galės gėrėtis stumbrais nuo dengtos pakylos - apžvalgos aikštelės, atsikvėpti naujose pavėsinėse šalia stumbrų aptvaro bei ilgesnį laiką stebėti kaimenės gyvenimą. Tai unikali galimybė gėrėtis stumbrais iš arti, stebėti kaip jie maitinasi, braižo savo didžiules nugaras į medžių kamienus, ilsisi saulės atokaitoje. Ekskursijos vadovas lankytojus supažindins su europinių stumbrų gyvenimu, papasakos daug įdomių pasakojimų apie stambiausius laukinius gyvūnus. Lankytojų patogumui įrengta laužavietė su suolais ir grindiniu.pamatykLietuvoje.ltPašilių stumbrynastext/html2dPartizanų žeminės Pašilių miškePirmieji partizanų būriai Panevėžio krašte susikūrė 1944 m. Vienas jų – policijos kapitono Stasio Eitminavičiaus – Rupūžėno būrys, priklausęs Vyčio apygardai.Pašilių miške 1944 m. lapkričio mėnesį buvo įrengtos penkios partizanų žeminės bei lizdai kulkosvaidžiams. Kiekvienoje žeminėje tilpo po 20-30 žmonių. Stasys Eitminavičius mėgo posakį "rupūžė biednas", tad būrys ir buvo pavadintas "Biednos rupūžės" arba "Rupūžėno" vardu. Būrys buvo vienas didžiausių Panevėžio krašte. 1945 m. pavasarį sužinoję, kad žemines ruošiasi pulti NKVD dalinys, partizanai pasitraukė į Upytės miškus ir išsiskirstė į smulkesnes kuopeles. S.Eitminavičius žuvo 1947 metais. Žeminė atstatyta 2004 metais.pamatykLietuvoje.ltPartizanų žeminės Pašilių mišketext/html2dŠvenčiuliškių kapinaitėsKrekenaviečio kraštotyrininko Jono Žilevičiaus ir jo bendraminčių pastangomis išpuoselėtos Švenčiuliškių kaimo kapinaitės. Išskirtinį savitumą šiai vietai suteikiaunikalios girnapusių kompozicijos, dubenuotieji akmenys. Prieš keliasdešimt metų kapinaitėse ganėsi karvės. Kaimo felčeriu dirbęs ir daug po apylinkes vaikščiojęs bei važinėjęs aistringas kraštotyrininkas Jonas Žilevičius su bendraminčiaias apleistas kapinaites sutvarkė Dabar čia - mūsų istorijos įvykiams atminti ir įvairiomis progomis pastatyti koplytstulpiai, paminklai, puoštigirnapusėmis, ar paminkliniai akmenys, kuriaisįamžintas motinų, knygnešių, savanorių, partizanų, tremtinių atminimas, Krekenavos miestelio sukaktys. "Muziejuje po atviru dangumi” dera ir krikščioniški, ir pagoniški simboliai.Kapinaitėse yra vieta ir vaidilai, tarsi sergstinčiam šventą ugnį šalia dubenuotųjų akmenų. J. Žilevičiaus pastangomis iš aplinkinių vietovių į kapinaites sutempta tūkstančiai akmenų, autentiškų akmeninių girnapusių. Nepaprastu kuklumu pasižymintis istorinės atminties gaivintojas niekada neprisiimdavo nuopelnų sau ir nebuvo linkęs kalbėti, kiek pastangų, laiko ir asmeninių lėšų jis paaukojo įamžindamas kraštui ir mūsų tautai svarbius įvykius bei žmones. Krekenaviečiai pasakoja, kad kartą kraštotyrininkas pardavė karvę ir pastatė paminklą karaliui Mindaugui.Kapinaitėse palaidoti, pokario laikų partizanai, tremtiniai. Amžino poulsio čia atgulė ir kapinaičių puoselėtojas - Panevėžio rajono garbės pilietis kraštotyrininkas, medikas Jonas Žilevičius.pamatykLietuvoje.ltŠvenčiuliškių kapinaitėstext/html2dBakainių piliakalnisII tūkstantmečio pradžios – XV a. piliakalnis, iš trijų pusių juosiamas Liaudės upelio - vienas gražiausių Krekenavos regioninio parko kampelių, nuo kurio atsiveria puiki panorama.Bakainių piliakalnio kompleksas - pilies kalnas su dviem priešpiliais ir apsauginiais pylimais, rymo Nevėžio intako Liaudės upės vingyje. Liaudė stačius piliakalnio šlaitus juosia net iš trijų pusių.Piliakalnis, datuojamas II tūkstantmečio pradžia – XV a., mena Lietuvos valstybės gimimą – spėjama, kad čia buvo Upytės žemės centras. Vieni tyrinėtoja mano čia buvus Eigintų pilį, kryžiuočių sudegintą 1372 m.,kiti linkę piliakalnį tapatinti su istoriniuose šaltiniuose minimais Sosiais. Anapilin iškeliavę piliakalnio gyventojai buvo laidojami netoliese, už upelio esančiame kapinyne. Regioninio parko ir viso Kėdainių krašto perlas - Bakainių piliakalnis 1997 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, 2005 m.– pripažintas valstybės saugomu, o 2007 m. – įtrauktas į išskirtinę kultūrinė vertę turinčių kultūros paveldo vietovių sąrašą. Šis gamtos ir žmogaus rankų sukurtas nuostabus kampelis nuolat lankomas svečių. Lankytojo akį traukia puikus kraštovaizdis, fantaziją žadina piliakalnio didybė ir ramybė. Keletą kartų metuose, per Jonines, Mindaugo karūnavimo, Baltų vienybės dieną šią ramybę surumsčia vietos bendruomenės renginiai. Tomis dienomis, tiksliau vakarais, pilies kalne nušvinta šventiniai laužai, Liaudės slėniais nuvilnyja dainos...pamatykLietuvoje.ltBakainių piliakalnistext/html2dSurviliškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia1791 m. statyta medinė, turinti baroko ir klasicizmo bruožų, kryžminio plano, su penkiais virš stogo iškilusiais bokšteliais, bažnyčia. Manoma, kad pirmoji katalikų bažnyčia Surviliškyje buvo pastatyta apie 1592–1597 metus. 1637–1640 m. Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius pastatė naują medinę bažnyčią. Dabartinė Nukryžiuotojo Kristaus bažnyčia iškilo 1791 metais. Ją pastatė tuometis klebonas Juozapas Žibartas su parapijiečiais. Bažnyčios stogą puošia barokiniai kriaušės pavidalo bokšteliai ir ornamentuoti kryžiai. Šventorius apjuostas medinių statinių tvora su mūrinių stulpų vartais. Jame stovi medinė varpinė. Bažnyčioje yra keletas dailės paminklų, tarp kurių 1902 metais R. Švoinickio-Aleknos tapytas paveikslas "Marija sopulingoji".pamatykLietuvoje.ltSurviliškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčiatext/html2dSurviliškio kabantis tiltas per NevėžįEgzotiškas, vienas iš dviejų Krekenavos regioniniame parke esnčių kabančių tiltų per Nevėžį. Vadinamas "beždžionių tiltas" per Nevėžį – medinis, kabantis ant lynų. Pasivaikščiojimas šiuo lengvai siūbuojančiu tiltu, nuo kurio atsiveria puikus kraštovaizdis, paliks Jums neišdildomus, romantiškus įspūdžius.pamatykLietuvoje.ltSurviliškio kabantis tiltas per Nevėžįtext/html2dApžvalgos aikštelė KazokuosepamatykLietuvoje.ltApžvalgos aikštelė Kazokuosetext/html2dPo Krekenavos regioninį parką automobiliupamatykLietuvoje.ltPo Krekenavos regioninį parką automobiliutext/html81