Atrask Klaipėdą

Pažintis su Klaipėda prasideda nuo teatro aikštės kur istorinio dramos teatro fone akį patraukia merginos skulptūra – tai paminklas "Taravos Anikė", pastatytas 1912 metais ir skirtas Klaipėdoje gimusio poeto Simono Dacho atminimui. Mergina skulptūroje vaizduoja vieną žymiausių poeto apdainuotų herojų.

Teatro aikštė yra Klaipėdos miesto širdis, mėgstama klaipėdiečių ir miesto svečių susibūrimo vieta. Dabar pakankamai sunku įsivaizduoti, bet XIX amžiaus pradžioje aplinkui dar tyvuliavo vandenys ir šiandieninė teatro aikštė buvo tik dalis miesto turgavietės kur prekyba vyko nuo prekystalių, iš vežimų ir net laivų. Spalvingi laivų vėjarodžiais papuošti laivelių stiebai gyvino prekyvietę.

Šaltiniuose randama jog jau nuo XVII a. Teatro aikštėje įvairius vaidinimus rodydavo pravažiuojantys aktoriai.

Toli nuo teatro aikštės eiti nereikės, nes siūlome susipažinti su "kalbančių skulptūrų" projekto dalyviais. Pirmoji tokia skulptūra yra teatro aikštės simbolis - "Taravos Anikė".

Kad Anikė papasakotų jums savo istoriją reikia:
- prie skulptūros rasti specialią lentelę/ženklą su QR kodu,
- nuskanuoti kodą telefonu ir
- klausytis

Kalbančios skulptūros suteiks naujų pažinimo atspalvių. Šiuo metu galite prakalbinti aštuonias (* kol kas) skulptūras.

Visiems nekantruoliams galime iškart atskleisti šių, "kalbančių skulptūrų", sąrašą: "Taravos Anikė", "Juodasis vaiduoklis", "Bučinys", "Neringa", "Žvejas", "Undinėlė", "Vydūnas", "Klaipėdietis". Jos patogiai išsidėsčiusios mieste ir didžiąją dalį jų šiandien aplankysime, nes mums pakeliui.

Ši Danės upės krantinės vieta, dažnai vadinama net Danės promenada, yra gana trumpa, bet labai mėgiama klaipėdiečių pasivaikščiojimų vieta - upės vandenys ir čia stovintys laivai suteikia ramybės ir nuteikia svajingai...

Vaikščiodami tikriausiai pastebėsite išskirtiniai puošniai atrodančius knechtus. Tai specialūs laivų parkavimo įrenginiai prie kurio tvirtinami laivų virvės/lynai. Kairiojoje Danės upės krantinės promendoje galite išvysti šešis paminklinius knechtus, kurie įprasmina ir pasauliui primena svarbius jūreivių žygdarbius:

• Tokiu būdu simboliškai pagerbtos trys jachtos – "Lietuva”, "Dailė” bei "Audra”, kurios Sąjūdžio metais, pasidabinusios trispalvėmis, perplaukė Atlanto vandenyną. Šis žygis tapo laisvės simboliu;
• Bronzine plokštele dekoruotas knechtas yra skirtas Gintarui Paulioniui, 1994-aisiais irkline valtimi pavadinta “Alfredas Jansenas” perplaukusiam Baltijos jūrą. Ši žmogaus ir jūros dvikova tęsėsi 17 dienų, kol Gintaras pasiekė Švedijos krantus;
• Klaipėdą aplankiusiam norvegų laivui „Anna of Sand“ taip pat skirtas vienas knechtas. „Anna of Sand“ - tai seniausias (statytas daugiau nei prieš 140 metų) Europoje žvejų burlaivis. Jo įgula nusprendė pakartoti norvegų prekybos silkių kelią. Šliupas ‒ vienstiebis burlaivis, kuriuo XIX a. žiemą žvejai plaukdavo į Šiaurės ir Norvegų jūras paskui silkių būrius;
• Vienas naujausių šių laikų žygdarbių prasidėjo 2008 metų spalio 5 dieną, kuomet startavo “Tūkstantmečio odisėja”. Lietuvos buriuotojai, pasiryžo plaukti aplink pasaulį ir garsinti Lietuvos vardą su šūkiu „Vienas vardas – Lietuva“. 2009-ais metais pasibaigęs plaukimas aplink pasaulį jachta “Ambersail” buvo sumanytas paminėti Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį ir įamžintas knechtu;
• 2018 metais kratinėje įkurdintas Broniui Rožinskui skirtas knechtas, kuris dar 1962-1963 metais su savo jachta perplaukė Atlanto vandenyną ir šią savo kelionę skyrė lietuvių tautos garbei.

Kviečiame atrasti kiekvieną jų ir pasivaikščiojimo metu kruopščiai apžiūrėti knechtus.

O tiems, kas ieško "kalbančių skulptūrų" - gera naujiena - viena jų yra prie pat vandens, kitoje upės pusėje – skulptūra „Undinėlė“.

Danės krantinė jau XVI a. buvo užstatyta sandėliais, tą rodo ir senoje graviūroje užfiksuotas miesto vaizdas. Prekyba buvo svarbus tuometis pajamų šaltinis, tad visiškai natūrali sandėlių svarba žinant miesto prekybinį potencialą ir strateginę vietą Baltijos jūros regione.

Mieste buvo gausu sandėlių ir burlaivių, atgabenančių bei išgabenančių produktus. Vienoms prekėms tai buvo tik logistikos centro laikina stotelė, kitoms - galutinis taškas. Tuometėje Klaipėdoje sandėliai dažniausiai buvo fachverkiniai. Fachverkinė konstrukcija buvo sąlyginai pigi, patvari ir gretai surenčiama, tačiau po vykusio didžiojo miesto gaisro (1854 metais) Klaipėdos senamiestyje buvo draudžiama statyti medinius pastatus, tad tiek sandėliai, tiek gyvenamieji pastatai po gaisro atgimė jau tik kaip mūriniai.

XX a. pirmoje pusėje sandėlis (Žvejų 12) buvo vadinamas “Germania-Speicher” (Vokietijos sandėlis). Kaimyninis sandėlis (Žvejų 8) buvo vadinamas “Dange-Speicher” (Danės sandėlis). Manoma, kad XIX a. antroje pusėje sandėliai dėl savo architektūrinio sprendimo panašumo miestiečių buvo vadinami Dviem broliais.

Klaipėdos sandėlių pavadinimai turi gilias tradicijas. Klaipėdoje XVIII-XIX a. buvo žinomi Hermio, Leopardo, Trijų stogų, Didysis, Karolio, Žaliasis ir kiti sandėliai.

Nors Klaipėdoje ir nėra daug išlikusių senųjų sandėlių, tačiau šiandien miesto panorama be jų sunkiai įsivaizduojama.

Klaipėdiečio akiai ši vieta jau yra įprasta, net nesusimąstant kas čia buvo anksčiau, o ir retas svečias žino, jog šie įtvirtinimai yra tik mažas fragmentas iš kadaise miestą juosusių gynybinių įtvirtinimų. Tikra tiesa - Klaipėda ir Klaipėdos pilis, buvo apjuosta net ne vienu gynybinu žiedu, o trimis.

Miesto gynybiniai įtvirtinimai buvo nuolat tobulinami. Istoriniai šaltiniai liudija, kad 1627-1629 m., vadovaujant inžinieriui K. Roze, miestą imta juosti olandiško tipo įtvirtinimais. Buvo supilti apie 3,5 m aukščio pylimai ir bastionai, aplink kuriuos iškasti grioviai. Pagal savo dydį miesto įtvirtinimai priskiriami didžiųjų karališkųjų tvirtovių kategorijai. Darbai buvo baigti tik XVII a. pabaigoje - XVIII a. pradžioje. Vėliau, XVIII a. viduryje, gynybiniai pylimai rekonstruoti. To meto Klaipėdos įtvirtinimų sistema buvo sudėtinga. Kadangi miestą iš rytų ir pietų pusių apjuosė bastioniniai įtvirtinimai, o iš šiaurės saugojo Naujoji Danės upė, patekti į miestą buvo galima tik pro Tilto, Kūlių ir Malūnų vardais vadinamus vartus. Pastarieji du buvo įrengti po žemių pylimu. XVIII a. pradžioje Mėmelis (senasis miesto vardas) tapo viena iš stipriausių Prūsijos tvirtovių, o nuo 1701 m. miestas buvo Prūsijos karalystės dalis.

Apie 1740 m. buvo paruošti nauji Klaipėdos fortifikacijos tobulinimo projektai pagal įvairių gynybinių sistemų pavyzdžius. Aplink tvirtovę buvo numatyta praplatinti griovius, už ravelinų supilti antrą pylimų sistemą, sudėtingi pylimai buvo numatyti dešiniajame krante už Biržos tilto. 1756 m. vasarą, iškilus karo grėsmei su Rusija, buvo atnaujinami senieji miestą ir pilį juosę pylimai, supilti ravelinai prieš Kūlių ir Malūnų vartus, piles bastionai paaukštinti iki 14 metrų.

Nepaisant savo įtvirtinimų Septynerių metų karo metu Klaipėda 1757 m. buvo užimta Rusijos kariuomenės ir iki 1762 m. kartu su rytine Prūsijos dalimi buvo valdoma Rusijos.

XVIII a. antroje pusėje miesto įtvirtinimai prarado svarbą, todėl buvo suteiktas leidimas nugriauti įtvirtinimus, t.y. pylimus išnuomoti, griovius užpilti žemėmis, vartus griauti plytoms. XX a. išliko tik nedideli sudėtingos įtvirtinimų sistemos fragmentai. Ryškiausiai įtvirtinimų vaizdas atsiskleidžia nuo Turgaus gatvės gale esančių bastionų, istoriniuose planuose vadinamų Geldern ir Purmark vardais. Priešais juos matosi apsauginio griovio vanduo ir vienintelis išlikęs ravelinas (šiandien dar vadinamas Jono kalneliu).

Burlaivis, restoranas ir vienas iš miesto simbolių - "Meridianas". Ši, baltoji miesto gulbė - barkentina „Meridianas“ (pagaminta 1948 m.), dvidešimt metų plaukiojo jūromis kaip mokomasis burlaivis bei tarnavo ugdant būsimuosius jūreivius ir kapitonus. 1967-ais metai apsistojo Danės upės krantinėje ir pradėjo veikti kaip baras-restoranas. Barkentina taip puikia įsiliejo į miesto panoramą, kad tapo neatsiejama Klaipėdos dalimi bei uostamiesčio simboliu.

Apsilanke "Meridiane", pagrindinėje restorano salėje išvysite įrengtas stiklines grindis, po kuriomis matomos išsaugotos senosios laivo medinės konstrukcijos. Laive įrengta ir daugiau ekspozicinių erdvių, tad tai tarytum ir mini muziejus – tai puiki vieta papietauti ar pavakarieniauti ir kartu pasiklausyti išskirtinės laivo istorijos.

Skulptūrų parkas ir Mažvydo alėja yra du susiję objektai, kuriuos sieja vienas dalykas - skulptūros. Mažvydo alėjoje atrasite šiuolaikiškus, pastarajame dešimtmetyje sukurtomis skulptūromis puoštus suolelius, o skulptūrų parke esantys kūriniai čia slypi dar iš praėjusio amžiaus. Parkas įvardijamas kaip Lietuvos skulptūros 8–9 dešimtmečių meno galerija po atviru dangumi, o kartu tai dar viena žalia miesto oazė, mėgiama miestiečių pasivaikščiojimo vieta.

Ne taip seniai dabartinio parko paskirtis buvo kitokia - čia buvo miesto kapinės, tačiau sovietų valdžia kapines sunaikino ir aktyvių vietos menininkų pastangų dėka čia buvo įkurtas skulptūrų parkas. Šiandien čia galima atrasti 116 akmeninių skulptūrų, bei keletą miesto istoriją menančių antkapinių paminklų rytinėje parko dalyje.

Mėgstantiems žaidimus ir iššūkius kviečiame šiame parke surasti skulptūra "Bangpūtys".

Skulptūra "Bučinys", keltai 'į kitą kuršmarių pusę' ir nuo šiaurinio rago atsiverianti panorama: uosto ritmas, saulėlydžiai...

Šiaurinis ragas - vis didesnę reikšmę įgyjanti teritorija, kuri atstoja tiltą į Kuršių neriją ir Smiltynę.

Kviečiame žingsniuoti iki paties šiaurinio rago pabaigos, kur jūsų dėmesio laukia svajingos mergaitės skulptūra, pavadinimu "Bučinys". Tai yra dar viena skulptūra, kurią galite prakalbinti - sklando gandas, jog mergaitės bučinys skirtas pietiniame rage stovinčiam berniukui su šuneliu😊

Iš šiaurinio rago patekti į Smiltynę galima tik vandens keliu, tad čia jūsų paslaugoms - "Smiltynės perkėlos" keltas. Trumpa kelionė laivu, marios ir žuvėdros! Senoji perkėla (Danės g. 1) – skirta pėstiesiems ir dviratininkams. Mažiau negu 10 minučių kelionė laivu ir jūs jau Smiltynėje.

Nenorintiems keltis į kitą krantą, siūlome apsilankyti ir atsipūsti "Meat lovers" restorane, įsikūrusiame „Smiltynės perkėlos“ pastate. Antrame aukšte esanti terasa leidžia pažvelgti į šią Klaipėdos vietą kitomis akimis.

Smiltynės paplūdimys – pats gražiausias, balčiausio ir švelniausio smėlio paplūdimys Klaipėdoje. Nuo senosios perkėlos nesunkiai jį pasieksite pėsčiomis. Eidami užtruksite apie 15 minučių, o atvykę į paplūdimį - tikrai ilgiau. Paplūdimiai yra žymimi visame pasaulyje atpažįstamu ir pripažintu kokybės ženklu – "Mėlynąja vėliava". Tokių paplūdimių Lietuvos pajūryje šiuo metu iš viso yra penki.

Balto, minkšto ir net girgždančio smėlio platūs paplūdimiai visą vasarą sulaukia daug poilsiautojų. Dėl plataus paplūdimio čia galima ne tik maudytis ar mėgautis saulės voniomis, bet ir žaisti paplūdimio tinklinį, tenisą, lėkščiasvydį ar kitus aktyvius žaidimus.

Paplūdimiai iki pat šiandien yra gana natūralūs ir čia nerasite kavinių ar barų gausos ant jūros kranto - čia žmonės mėgaujasi gamta jos apsuptyje. Kita vertus, tai yra puiki vieta pasidaryti romantišką pikniką ant jūros kranto su įstabiu vaizdu.

Nustebinkite savo draugus šia mažyte dovana.

Smiltynė - tai šiauriausia ir viena seniausių Kuršių nerijos gyvenviečių. Ši teritorija pirmą kartą buvo paminėta 1429 m. kaip Sandberg – Smėlio kalnas, o vėliau pervadinta į Sandkrug – Smėlio smuklę. Smiltynės pavadinimas pradėtas naudoti XX a. Nuo XIX a. Smiltynė tapo vis labiau minima kaip kurortinė vietovė, kur poilsiautojus viliojo graži gamta, švarus paplūdimių smėlis, pasivaikščiojimų takai. Kiek šiauriau esanti Kopgalis – tai jauniausia Kuršių nerijos vietovė, nes sausumos juosta šioje vietoje formavosi iki XIX a. vid.

Keliaudami Kopgalio link prieisite laivų-veteranų ekspozicijos aikštelę, čia eksponuojami senieji žvejybiniai laivai: traleris “Dubingiai” (šio laivo viduje įrengta ekspozicinė salė), mažasis žvejybos traleris “Kolyma”, plieninis tralbotas (PTB-7167). Šie laivai žvejybą vykdė ne tik Baltijos ir Šiaurės jūrose, bet ir Atlanto vandenyne.

O vos už kelių metrų jūsų laukia atvira etnografinė pajūrio žvejo sodyba. Ji pastatyta pagal XIX–XX a. pab. Šventosios, Palangos apylinkių pajūrio žvejų sodybų pavyzdžius. Šioje sodyboje atvaizduota pasiturinčio žvejo – auginusio gyvulius, dirbusio žemę ir žvejojusio – sodybos kompleksas: gyvenamasis namas, tvartas, klėtis, pirtis, rūsys, rūkykla, kartys tinklams džiauti bei žuvims džiovinti.

Žinomiausi Kopgalio objektai - Nerijos fortas ir jame esantis Lietuvos jūrų muziejus bei delfinariumas.

XIX amžiaus antroje pusėje Kopgalyje pastatyta gynybinė pajūrio tvirtovė – Nerijos fortas, per Antrąjį pasaulinį kartą buvo beveik sugriautas. 1979 metais Nerijos fortas buvo atstatytas ir pritaikytas muziejaus poreikiams. Poternose ir kazematuose po tvirtovės pylimais įrengta Lietuvos laivybos istorijos ekspozicija. Dvidešimt keturiuose akvariumuose, pristatomos keturios ekosistemos: gėlavandenė, Baltijos jūros, Šiaurės jūros ir tropinių jūrų. Akvariume taip pat įrengtas akrilo tunelis, leidžiantis iš arti stebėti jūrų vandenų gyventojus. Šiandien po šį istorinį fortą galite pasivaikščioti ir jūs.

Na o delfinariume nuolat vyksta delfinų bei edukaciniai Kalifornijos jūrų liūtų pasirodymai. Jeigu niekada neteko lankytis – būtinai užsukite, geros emocijos ir džiaugsmo šūksniai – garantuoti!

Smiltynės paplūdimys – pats gražiausias, balčiausio ir švelniausio smėlio paplūdimys Klaipėdoje. Nuo senosios perkėlos nesunkiai jį pasieksite pėsčiomis. Eidami užtruksite apie 15 minučių, o atvykę į paplūdimį - tikrai ilgiau. Paplūdimiai yra žymimi visame pasaulyje atpažįstamu ir pripažintu kokybės ženklu – "Mėlynąja vėliava". Tokių paplūdimių Lietuvos pajūryje šiuo metu iš viso yra penki.

Balto, minkšto ir net girgždančio smėlio platūs paplūdimiai visą vasarą sulaukia daug poilsiautojų. Dėl plataus paplūdimio čia galima ne tik maudytis ar mėgautis saulės voniomis, bet ir žaisti paplūdimio tinklinį, tenisą, lėkščiasvydį ar kitus aktyvius žaidimus.

Paplūdimiai iki pat šiandien yra gana natūralūs ir čia nerasite kavinių ar barų gausos ant jūros kranto - čia žmonės mėgaujasi gamta jos apsuptyje. Kita vertus, tai yra puiki vieta pasidaryti romantišką pikniką ant jūros kranto su įstabiu vaizdu.

Nustebinkite savo draugus šia mažyte dovana.