Nuotr.: © Andrius Pelakauskas
Danės krantinė jau XVI a. buvo užstatyta sandėliais, tą rodo ir senoje graviūroje užfiksuotas miesto vaizdas. Prekyba buvo svarbus tuometis pajamų šaltinis, tad visiškai natūrali sandėlių svarba žinant miesto prekybinį potencialą ir strateginę vietą Baltijos jūros regione.
Mieste buvo gausu sandėlių ir burlaivių, atgabenančių bei išgabenančių produktus. Vienoms prekėms tai buvo tik logistikos centro laikina stotelė, kitoms - galutinis taškas. Tuometėje Klaipėdoje sandėliai dažniausiai buvo fachverkiniai. Fachverkinė konstrukcija buvo sąlyginai pigi, patvari ir gretai surenčiama, tačiau po vykusio didžiojo miesto gaisro (1854 metais) Klaipėdos senamiestyje buvo draudžiama statyti medinius pastatus, tad tiek sandėliai, tiek gyvenamieji pastatai po gaisro atgimė jau tik kaip mūriniai.
XX a. pirmoje pusėje sandėlis (Žvejų 12) buvo vadinamas “Germania-Speicher” (Vokietijos sandėlis). Kaimyninis sandėlis (Žvejų 8) buvo vadinamas “Dange-Speicher” (Danės sandėlis). Manoma, kad XIX a. antroje pusėje sandėliai dėl savo architektūrinio sprendimo panašumo miestiečių buvo vadinami Dviem broliais.
Klaipėdos sandėlių pavadinimai turi gilias tradicijas. Klaipėdoje XVIII-XIX a. buvo žinomi Hermio, Leopardo, Trijų stogų, Didysis, Karolio, Žaliasis ir kiti sandėliai.
Nors Klaipėdoje ir nėra daug išlikusių senųjų sandėlių, tačiau šiandien miesto panorama be jų sunkiai įsivaizduojama.
