Baidarėmis Ventos upe: Rekčiai - Viekšniai

Plaukdami šiuo maršrutu galėsite pasigrožėti nuostabiu Ventos upės slėniu bei jame esančiomis gamtinėmis vertybėmis. Tai – unikalios juros periodo uolienų atodangos, griovos bei raguvos, eroziniai atragiai, upės erozijos sukurta reljefo įvairovė.

Įsitikinsite ir tuo, jog Ventos regioninis parkas turtingas ne vien gamta. Pakeliui išvysite net 4 vandens malūnus bei 3 piliakalnus. Maršrute gausu atokvėpio ir apžvalgos vietų, tad jis puikiai pritaikytas šauniai 2 dienų savaitgalio išvykai.

Norintiems plaukti tik 1 dieną trasa puikiai tinka ir dienos plaukimui šiomis atkarpomis:

• Rekčiai - Kalniškiai arba Vienrankiai: apie 24 km (atstumas tarp Kalniškių - Vienrankių apie 2 km)
• Venta – Viekšniai: apie 23 km

Maršrutas įprastai pradedamas nuo Rekčių piliakalnio.

Papartynės slėnyje, kur nuo senų laikų vešliai augo ir tebeauga daug paparčių, jau nuo 1867 metų veikė vandens malūnas, kartu gaminęs ir elektros energiją, pjovęs medienos lenteles. Apgriuvusį ir apipuvusį Papartynės vandens malūną atgaivino verslininkai, čia atstatę kadaise buvusią užtvanką ir įrengę hidroelektrinę.

Priešingame krante išvysite Papartynės juros geologinio periodo atodangą. Šis periodas visiems labiausiai žinomas kaip milžiniškų roplių (dinozaurų) atsiradimo ir vystymosi laikotarpis.

Patys be didesnio vargo galite susirasti unikalių suvenyrų - fosilijų, prieš 150 mln. metų gyvenusių gyvūnų suakmenėjusių liekanų.

Už 1,5 kilometro nuo malūno, 210 metrų nuo kairiojo kranto auga įspūdingas Rudikių ąžuolas. Jo spimtis - 6,15 m, aukštis - 24,5 m.

Priešais Gumbakių kaimą išvysite labai retą atvirą Nemuno ledynmečio periodo atodangą. Čia surasti net 7 morenos sluoksniai. Atodangos aukštis apie 22 metrus virš Ventos upės vandens lygio.

Apžiūrėti dar vieną vandens malūną galėsite plaukdami pro Augustaičius. Dabartinis pastatas mūrytas 1932 metais, bet šioje vietoje malūno stovėta jau XIX amžiaus pabaigoje.

Ties Papilės miestelio riba praplauksite pro valstybės saugomą Raudonskardžio geologinės atodangą. Čia yra matomi paskutiniojo ledynmečio metu susiformavę dariniai – morenos sluoksniai. Nuo Raudonskardžio atsiveria slėnio panorama, kurioje matyti kelių terasų lygmenys. Atodangos aukštis apie 20 m.

Už pusės kilometro nuo Raudonskardžio atodangos dešiniajame krante yra žymioji Papilės juros periodo geologinė atodanga, kurioje yra dirbę ne tik visi žymiausi Lietuvos geologai, bet nuosėdas tyrinėjo Vokietijos, Rusijos, Lenkijos ir kitų šalių mokslininkai. Iš viso šioje vietoje mokslininkai yra aptikę ir aprašę apie 300 juros periodo gyvūnų liekanų bei fragmentų.

Dar už pusės kilometro – 60 metrų nuo dešiniojo kranto yra Papilės senųjų žydų kapinių fragmentai. Didžioji kapinių dalis sunaikinta sovietiniais laikais, užstatyta pastatais, dalis antkapinių paminklų buvo išvežti ir išversti prie Ventos upės, ties malūnu. Šiose kapinėse yra pastatytas vardinis suoliukas mokytojui Steponui Adomavičiui už neatlygintinai prižiūrimas ir tvarkomas kapines. Šio suoliuko pastatymo iniciatorius ir mecenatas Amerikoje gyvenantis žydų tautybės pilietis Grant Arthur Gochin.

Už 300 metrų dešiniajame upės krante iškyla Papilės antrasis piliakalnis, dar vadinamas Pašalpos kalnu. Išlikusi piliakalnio dalis yra suardyta, joje sunku įžiūrėti piliakalnio požymius. Iš jo XIX a. buvo vežamas žvyras, kasami bulviarūsiai, rasta daug metalinių daiktų.

500 metrų nuo piliakalnio žemyn upe – Papilės miestelį ir Daubiškių kaimą jungiantis įspūdingas kabantis pėsčiųjų tiltas.

Toliau Ventos upe keliaujant žemyn Papilėje stovi išlikęs vandens malūnas (išlikęs tik pastatas), kuris kadaise ne tik malęs grūdus, bet ir tiekęs elektros energiją miesteliui. Jame yra veikusi ir vilnų verpykla-karšykla.

Iškart kitame krante verta išlipti ir praleisti daugiau laiko. Čia rasite dar vieną atodangą, apžvalgos bokštą ir nuostabų geologinį darinį – atragį (kurių išskirtinai Ventos regioniniame parke yra net 4).

Statūs Jurakalnio griovos šlaitai nuolat griūva, nesuspėja apaugti augmenija, kuri juos sutvirtintų. Todėl griovos kairiajame šlaite lengviausia pasiekti juros geologinio periodo sluoksnius.

Šalia Jurakalnio geologinės atodangos ir atragio stovi 15 m apžvalgos bokštas. Nuo jo atsiveria nuostabus vaizdas į išraiškingą Ventos upės slėnį bei Papilės miestelį.

Be to, 2012 metais čia įrengtas Jurakalnio geologinis – pažintinis takas, tad pavargę nuo irklavimo galite ir pasivaikščioti.

Turistautojų patogumui prie Jurakalnio yra įrengtą automobilių stovėjimo aikštelė, informaciniai stendai, suoliukai, tualetas, pavėsinė ir laužavietė.

Nuo Jurakalnio keli šimtai metrų žemyn upe ir už 50 metrų nuo dešiniojo kranto auga įspūdinga 15-kamienė liepa. Šiuo metu yra likę 13 augančių kamienų ir 1 nuvirtęs.

Dar už 200 metrų upės kairiajame krante stūkso Papilės piliakalnis. Piliakalnyje įrengtose kapinėse 1864 m. buvo palaidotas Lietuvos istorikas ir rašytojas Simonas Daukantas.

Per šį piliakalnį eina ir Jurakalnio geologinis - pažintinis takas, kuriuo dar kartą galite pasigrožėti iš apžvalgos aikštelės.

Jei išlipote apžvalgos aikštelėje pasivaikščiokite iki S. Daukanto atminimo muziejaus. Muziejus įrengtas 1986 m. žemaitiškoje troboje, buvusioje altarijoje, kurioje paskutinius savo gyvenimo metus ir praleido S. Daukantas.

Šalia muziejaus - Šv. Juozapo bažnyčia, turinti aukštus raudonų plytų mūro bokštus, kurie matosi ir plaukiant Ventos upe. Ši bažnyčia pradėta statyti 1880 m. Deja, bažnyčia smarkiai nukentėjo per karus. Bokštų smailės į projektinį 22,6 m aukštį sugrįžo tik 1993 m.

Palikus Papilę ir priplaukus netoli Kalniškių kaimo už 20 metrų nuo dešiniojo kranto auga valstybės saugomi daugiakamieniai uosis ir vinkšna.

Šiliškių daugiakamienis uosis – devynių kamienų, įspūdingas, gamtinės brandos dar nepasiekęs medis. Daugiakamienis medis savo įspūdinga forma ir plačia bei žema bendra laja yra vienas iš įdomesnių parko lankytinų gamtinių objektų.

Penkiolikos kamienų vinkšna yra už dešimties metrų nuo Šiliškių daugiakamienio uosio. Uosio ir vinkšnos lajos susiliečia ir šiaurės – pietų kryptimi sudaro bendrą lają.

Plaukiant Ventos upe trumpam poilsiui galima pasirinkti Žerkščių pušyną. Čia visai netoli Ventos miesto ramiame gamtos kampelyje rasite puikią vietą pasivaikščioti. Patogiai išlipsite ties automobilių tiltu per Ventą. Čia galima pradėti ir antros dienos maršrutą iki Viekšnių.

Ties Ventos miestelio pabaiga praplauksite dar vieną kabantį tiltą.

Avižlio ir Ventos upių santakoje abiejų upių erozija sukūrė unikalią gamtos formą – siaurą ir ilgą atragį. Atragio keteros plotis vietomis vos siekia 0,5 m pločio. Tai maždaug 112 metrų ilgio ketera su stačiais šlaitais, užsibaigianti stačia atodanga, pačioje abiejų upių santakoje.

Kiek toliau - Purvių atodanga dešiniajame upės krante. Jos aukštis – 3,6 m, plotis – apie 20 m. Pavasarį atodanga dažnai veikiama upinių potvynių bei ledų, upės šoninės erozijos, šlaitų slinkimų ir nuogriuvų.

400 metrų nuo Uogio žiočių kairiajame upės pakrante auga įspūdinga dešimtkamienė Uogiškių liepa.

Už 200 metrų tame pačiame krante yra nuostabus Kaukolinės atragis. Žmonės pasakoja, kad Kaukolinės pavadinimas atsirado po 1863 metų sukilimo, kuomet Rusijos caro kariai čia esančiame miške nužudė daug sukilėlių ir jiems prijaučiančių. Po to dar daug metų čia būdavo aptinkamos žmonių kaukolės ir kiti kaulai.

Ties Dabikinės žiotimis už 300 metrų nuo dešiniojo Ventos upės kranto ŠR kryptimi aptinkami Daubiškių dvarvietės su parku fragmentai.

Virvytės ir Ventos santaka yra šalia Santeklių rekreacinės zonos, kurioje rasite dar vieną regyklą ir poilsiavietę.

Ties Viekšnių miesteliu, kitoje Ventos upės pusėje driekiasi Juodeikių pušynas. Šiame miške miškininkai įrengė poilsiavietę ir atokvėpio vietą – regyklą, iš kurios atsiveria vaizdas į Ventos slėnį.

1989 m. netoli vandens malūno Ventos upės krantus sujungia Viekšnių kabantis tiltas.

Viekšniuose viena iš labiausiai lankomų vietų - senasis vandens malūnas, pastatytas 1897 m.

Raudonų plytų malūno pastatas išlikęs be didesnių pakeitimų. Malūnas su technologine įranga (šatrai, girnos, sietai, diržinės transmisijos) įrašytas į kultūros paveldo objektų registrą.

Prie pat vandens malūno yra įrengtoje atokvėpio vietoje ir baigiamas maršrutas. Čia poilsiautojai gali pailsėti bei pasigrožėti kraštovaizdžiu.

Maršrutas baigiamas už 2 km nuo Viekšnių vandens malūno priplaukus senąsias Viekšnių kapines. Čia įrengta vandens turistų įlipimo/išlipimo vieta. Už 200 m yra Ventos ir Kalupio (upelio) santaka.