Kretingos krašto piliakalniai

Maršrutai Automobiliu 9 objektai 1 dienos 110 km
Maršrutas

Seną Kretingos krašto istoriją mena piliakalniai, ant kurių stovėjo kuršių pilys, sudegintos kryžiuočių XIII a. Kretingos rajone skaičiuojama virš 20 piliakalnių.

Kelionę pradėkime nuo Andulių-Ėgliškių piliakalnio komplekso, kuris įkurtas Dangės ir Šaltupio santakoje įsiterpiančioje aukštumoje. Piliakalnis, įrengtas aukštumos pakraštyje, apjuostas plataus gynybinio pylimo, o į vakarus nuo jo, už iškastos griovos, išlikęs kyšulys, vadinamas Perkūno kalnu. Pasakojimai mena, kad čia buvusi pagonių šventykla, kurioje iki Antrojo pasaulinio karo stovėjo apeiginis akmuo, vadinamas Apierų akmeniu.

Piliakalnis datuojamas X–XIII a. Jame lokalizuojama 1253–1290 m. minima Kretingos pilis. Manoma, kad ant Perkūno kalno prieš kryžiuočius sukilę kretingiškiai 1253 m. paaukojo savo dievams į nelaisvę paimtą Klaipėdos pilies komtūrą. Keršijant už tai kryžiuočiai pilį su jos gynėjais netrukus sudegino.

Į rytus ir šiaurę nuo piliakalnio plyti II–XIII a. kapinynas ir I tūkst. pr. Kr. II pusės pilkapiai.

Nuo Andulių piliakalnio trauksime link Kartenos miestelio, kuriame stūkso Kartenos piliakalnis. Nuo piliakalnio atsiveria įspūdingas vaizdas: kaip ant delno – Kartenos miestelis, Minijos vingis ir slėniai. Piliakalnis datuojamas VIII–XIII a. Ant jo stovėjusi medinė pilis buvo svarbus kuršių Ceklio žemės gynybinis ir administracinis centras.

Legenda mena, kad ant kalno stovėjusi žemaičių karaliaus pilis. Sykį ją pulti atvykusios švedų ir rusų kariuomenės susikovė tarpusavyje. Nuo pilies kuorų stebėdamas slėnyje įsiplieskusį mūšį žemaičių vadas sušukęs pavaldiniams: "Veizėkiet, karė tenā!” ("Žiūrėkite, karas tenai!"). Nuo to laiko, esą, vietovė vadinama Kartena.

Kartenos piliakalnis Nuotr.: ©kretingosturizmas.info

Salantų regioninio parko iniciatyva 2012 m. ES struktūrinių fondų lėšomis piliakalnis ir jo aplinka sutvarkyti ir pritaikyti lankytojams. Piliakalnį, Laumės kūlį ir Lurdą sujungė žiediniu maršrutu nutiesti apžvalgos takai, kurių bendras ilgis – 2,8 kilometro. Romantiškas pasivaikščiojimas gamtoje, tai viskas, ko reikia, kad visiškai atitrūktumėme nuo kasdienybės ir gerai pailsėtumėme.

Pasigrožėję Kartenos kraštovaizdžiu, keliaujame į netoliese esantį pažintinį taką Šilpelkės miške. Jis prasideda prie Dauginčių Maro kapelių, kuriuos ženklina monumentalus kryžius ir pora koplytėlių. Greta pažintinio tako rasime Dauginčių piliakalnį. Takas kyla aukštumos šlaitu ir veda iki vienos didžiausių Minijos pakrančių atodangų, kurios plotis siekia 44 m, o aukštis – iki 22 m. Nuo jos atsiveria nuostabi upės vingio ir senslėnio panorama. Karteniškiai šią vietovę vadina Lietuvos Šveicarija. Šalia atodangos auga vienas šiauriausiai nutolusių Lietuvos skroblynų.

Dauginčių II piliakalnis Nuotr.: ©pamatykLietuvoje.lt

Visai netoliese, Gintarų kaime, stūkso Gintarų piliakalnis-dvarvietė, vadinama Vyšnių kalnu. Piliakalnis naudotas I–VI amžiuje. Jį nuo aukštumos saugojo pora gynybinių pylimų, sutvirtintų akmenimis ir medinėmis užtvaromis. XVI amžiuje ant piliakalnio buvo pastatytas Kartenos dvaras, kurį supo 3 tvenkiniai. Dvaras sudegė XVII a. viduryje, per karus su švedais. Pasakojama, kad Kartenos ponas labai mėgo vyšnias ir pasodino didelį sodą. Dvarui sudegus, sodas išliko ir kiekvieną pavasarį baltais žiedais papuošdavo kalvą. Kitas padavimas byloja, kad švedams užpuolus dvarą, gražuolė pono duktė pasislėpė lobių rūsyje, kuriame liko gyva palaidota po rūmų griuvėsiais. Ją išvaduoti galima tik sykį per 300 metų.

Kompozicija iš ratu sudėtų didelių akmenų ant Gintarų piliakalnio Nuotr.: ©kretingosturizmas.info

Piliakalnio aikštelės krašte, ties pylimu sukurta kompozicija iš ratu sudėtų didelių akmenų. Nuostabus piliakalnis – tikras Lietuvos Stounhendžas. Ratu išdėlioti didžiuliai rieduliai, jų yra 19, o centre ant pačio didžiausio stovi paminklas (pastatytas 2003 m. minint Kartenos 750 metų sukaktį). Prie paminklo sumūrytas nedidelis aukuras su apvalia duobute.

Iš Gintarų kaimo keliaukime Salantų miesto link prie Imbarės piliakalnio. Piliakalnis su priešpiliu ir gyvenviete įrengtas I tūkst. pr. Kr. II pusėje ir gyvavo iki XIII a. vidurio. Piliakalnyje rasta titnaginių ir metalinių darbo įrankių, ginklų, papuošalų, lipdytos šiek tiek brūkšniuotu, lygiu ir grublėtu paviršiumi bei žiestos keramikos, apdegusių grūdų. Padavimai mena, kad vietovei vardą davė legendinė pilies valdovo duktė Imbarė (Inbarė). Šiuo vardu ji buvo pavadinta, kai motina užkeikė (žem. inbarus) dukrą už tai, kad ši pamilusi ir slapta išlaisvinusi pilies bokšte įkalintą riterį kryžiuotį. Salantų regioninio parko direkcijos iniciatyva piliakalnis ES struktūrinių fondų lėšomis 2012–2013 m. sutvarkytas ir pritaikytas turistams lankyti.

Imbarės piliakalnis Nuotr.: ©kretingosturizmas.info

Kelionę tęsime link Senosios Įpilties, kurioje archeologijos paminklų kompleksą sudaro net 3 piliakalniai, kapinynas ir apeiginis akmuo.

Senosios Įpilties piliakalnis Nuotr.: ©Daiva Reinikė

Prie tvenkinio stūkso įspūdingas didžiulis piliakalnis, vadinamas Pilale, o atokiau nuo jo, prie Šventosios upės yra Karo kalno piliakalnis. Netoli Pilies kalno, Šventosios šlaite, išliko Karių kapeliais vadinamas kapinynas, o šalia Marijos kalnelio, prie Graistupio, kyšo Aukuro akmuo, iš po kurio išteka gydomąja galia garsėjantis šaltinis. Šioje vietoje stovėjo 1253–1291 m. minima Impilties pilis.

Pasivaikščioję piliakalnių apsuptyje sukame link Kretingos. Aplankome Negarbos piliakalnį – vieną gražiausių ir labiausiai įtvirtintų rajono piliakalnių. Dėl savo ypatingos formos, primenančios dubenį (žem. bliūdą), pavadintas Bliūdkalniu. Datuojamas I–XIII a. Ant piliakalnio stovėjusi 1253 m. minima kuršių Nebargės (Negarbos) pilis. Pasakojama, kad kas 300 metų prie piliakalnio pasirodo užburta kalno mergina, maldaujanti ją išvaduoti nuo užkeikimo: tereikia pabučiuoti siaubingą rupūžę, kuri nuo kiekvieno bučinio pučiasi ir darosi dar baisesnė. Merginos prašymą vykdyti ėmėsi ne vienas drąsuolis, tačiau niekam taip ir nepavyko užduoties įvykdyti iki galo.

Prieš grįžtant į Kretingą, siūlome aplankyti netoliese esantį Rūdaičių piliakalnį, įrengtą Žibos upelio pakrantės aukštumoje. Apie Rūdaičių piliakalnį pasakojama, jog prie jo vaidendavosi, vietos gyventojai matydavę per Žibos upelį brendantį milžinišką vyrą. Taip pat kalbama, jog senais laikais ant kalvos stovėjęs dvaras, kuris su visais gyventojais nugrimzdęs į žemę.

Rūdaičių piliakalnis Nuotr.: ©kretingosturizmas.info

Likusieji Kretingos rajono piliakalniai yra apleisti ir sunkiai pasiekiami, kiti smarkiai suardyti žemės ūkio veiklos. Tačiau jeigu esate ištroškę nuotykių, siūlome surasti ir aplankyti visus Kretingos rajono piliakalnius.