PUNIA
Punia pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1382 m., tačiau yra manoma, kad 1336 m. Punioje ant piliakalnio stovėjusi Pilėnų pilis, kurią 1336 m. užpuolė kryžiuočiai ir vietos gyventojai, vadovaujami kunigaikščio Margirio, nepasidavė, bet susidegino. Tačiau tikroji Pilėnų vieta vis dar nenustatyta ir vyksta istorinės diskusijos dėl tikrosios vietos (dabar labiau tikėtina, kad tai – Bilionių piliakalnis).
Miestelis įsikūręs 3 km į vakarus nuo kelio Druskininkai–Jieznas, aukštame dešiniajame Nemuno krante. Istorikų teigimu, Punia – vienas iš 14 seniausių ankstyvųjų Lietuvos miestų. Jo herbe priekiniame sidabriniame lauke vaizduojamas Šv. Stanislovas, prikeliantis iš kapo Piotroviną. Antrame, mėlyname, lauke sidabrinė pasaga galais į viršų, iš jos kyla sidabrinė strėlė su raudona plunksna.
Punioje prasideda Nemuno kilpų regioninis parkas. Miestelyje prie bažnyčios įrengta poilsio aikštelė su suolais, mašinų stovėjimo aikštelė.
Lankytinos vietos Punioje:
RAIŽIAI
Pirmieji totorių naujakuriai Lietuvos žemėje apsigyveno dar XIII–XIV a. LDK kunigaikščiai Gediminas, Algirdas ir Kęstutis sudarydavo sąjungą su totoriais, kai reikdavo atremti priešiškų šalių puolimus, arba patys rengdavo karo žygius. Pradėjęs valdyti Vytautas Didysis (1392–1430 m.) totorius gerus ir ištikimus karius, viliojo atvykti į Lietuvą su šeimomis, žadėdamas žemių ir privilegijų.
Raižių kaimas, kuriame apsigyveno totoriai, buvo įkurtas XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje. 1624-1631 m. Lietuvoje buvo atlikta generalinė totorių valdų revizija, Raižiuose surašyti 44 dūmai. 1795 m. atliktos Lietuvos gyventojų revizijos duomenimis Raižiuose gyveno 156 totoriai. 1923 m. Lietuvoje vykdyto visuotinio gyventojų surašymo duomenimis Alytaus apskrityje gyveno 675 totoriai (336 vyrai ir 339 moterys). Tai sudarė 0,62 % Alytaus apskrities gyventojų ir 69,37 % visos Lietuvos totorių bendruomenės. Totoriai daugiausiai gyveno Butrimonių valsčiaus kaimuose: Raižiuose, Adamonyse, Čeraučiznoje (dabar Kerų k.), Bazoruose, Vaikutiškėse, Trakininkuose, Žadiškėse.
ALYTUS
Alytaus apylinkėse gyventojai kūrėsi jau pirmaisiais amžiais po Kristaus gimimo. Tai liudija Bakšių gyvenvietė, datuojama III–IV a., Radžiūnų piliakalnio gyvenvietė, datuojama III–V a., Alytaus piliakalnio gyvenvietė, datuojama VII–XII amžiais.
Alytaus vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1377 m. Vygando Marburgiečio kronikoje. Ant Alytaus piliakalnio stovėjusi medinė pilis pirmą kartą minima 1384 m. Ši pilis kartu su Merkinės, Nemunaičio, Punios, Birštono, Darsūniškio ir Kauno pilimis sudarė svarbiausių kelių į Trakus, Vilnių gynybinę sistemą nuo kryžiuočių puolimo. 1387 m. Jogailos išduotoje privilegijoje Skirgailai Alytus vadinamas miesteliu, minima Alytaus žemė su jos centre esančia didžiojo kunigaikščio pilimi.
Naujas miesto raidos etapas prasidėjo 1581 m. birželio 15 d., kai Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras pasirašė privilegiją, kuria Alytui buvo suteiktos Magdeburgo miesto teisės. Miestas gavo savivaldos teisę ir herbą – baltą rožę raudoname fone.
Lankytinos vietos Alytuje:
SVARBŪS OBJEKTAI KELYJE
Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia, Kauno g. 1, Punia, Alytaus r., tel. +370 315 68 680
Asociacija „Panemunės dzūkai“, Kauno g. 3, Punia, Alytaus r. tel. +370 687 99294
Alytaus apskrities totorių bendruomenė, Raižių k., Punios sen., LT-64461, Alytaus r. tel. +370 686 56 801
Šv. Liudviko bažnyčia, Panemuninkėlių g. 7, Alytus, tel. + 370 682 68 176
Alytaus kraštotyros muziejaus archeologinė ekspozicija Jiezno g. 2, Alytus
tel. +370 607 81 776
Šv. Angelų Sargų bažnyčia, Savanorių g. 14, Alytus, tel. +370 315 52 238
Alytaus kraštotyros muziejus, Savanorių g. 6, Alytus, tel. +370 315 51 990, www.alytausmuziejus.lt
NAKVYNĖS VIETOS
VO „Punios ainiai“ nakvynės paslaugos, Kauno g. 3, Punia, Alytaus r., tel. +370 683 68 872, www.puniosainiai.lt
Kaimo turizmo sodyba „Ymilsa“, Vytauto g. 5, Raižių k., Punios sen., Alytaus r., +370 615 83 167, www.ymilsa.lt
Viešbutis „Dzūkija“**, Pulko g. 14, Alytus, tel. +370 315 52 002, www.hoteldzukija.lt
Viešbutis „Odė“**, Naujoji g. 8C, Alytus, tel. +370 315 32 929, www.ode.lt
Viešbutis „Senas namas“***, Užuolankos g. 24, Alytus, tel. +370 315 53 489, www.senasnamas.lt
Viešbutis „Šolena“ **, Rato g. 7A, Alytus, tel.: +370 315 21 044, +370 682 49 202, www.solena.lt
Viešbutis „Vaidila“ ***, Rotušės a. 12, Alytus, tel. +370 315 56 188, www.vaidila.lt
Svečių namai „Linas“ ***, Senoji g. 2, Alytus, tel. +370 682 65 950, www.linassveciunamai.lt
Svečių namai „Gilės“ **, Gilių g. 9, Alytus, tel. +370 698 76 294
Nakvynės paslaugos „Prie ąžuolo“, Suvalkų g. 53, Alytus, tel. +370 601 05 393
Nakvynės paslaugos Alytaus sporto ir rekreacijos centre, Birutės g. 5, Alytus, tel. +370 672 29 373, www.asrc.lt
Apartamentų nuoma „Alytus Guesthouse“, Vilniaus g. 18, Alytus, tel. +370 686 56 947
Alytaus kolegijos bendrabutis, Studentų g. 14, Alytus, tel. +370 687 45 963
Alytus profesinio rengimo centro bendrabutis, A. Jonyno g. 12, Alytus, tel. +370 616 34 953
MAITINIMO VIETOS
„Nemuno vingis“, Margirio g. 52, Punia, Alytaus r. (užsisakius iš anksto)
„Panemunės dzūko pirkia“, Kauno g. 3, Punia, Alytaus r. (užsisakius iš anksto)
Restoranas „Senas namas“, Užuolankos g. 24, Alytus, tel. +370 315 53 489, www.senasnamas.lt
Dzūkų alaus restoranas, Vilniaus g. 35, Alytus, tel. +370 601 90 888, www.dzukuainiai.lt
Restoranas „Carpe Diem“, Rotušės a. 12A, Alytus, tel. +370 630 00 011
Restoranas/alaus rūsys „Vaidila“, Rotušės a. 12, Alytus, tel. +370 315 56 188, www.vaidila.lt
Kavinė „Dzūkų svetainė“, Rotušės a. 16, Alytus, tel. +370 315 73 780, www.dzukuainiai.lt
„LI Sushi“, S. Dariaus ir S. Girėno g. 7, tel. +370 666 00 900
„Lulu Grill“, Vilniaus g. 11, Alytus, tel. +370 656 66 059
Kavinė „Pušis“, Vilniaus g. 16, Alytus, tel. +370 694 02 400
Kavinė „Skrydis“, Vilniaus g. 13, Alytus, tel. +370 315 52 085
Picerija „Miami Pizza House“, Vilniaus g. 6, Alytus, tel. +370 610 81 404
PARDUOTUVĖS
„Aibė“, Margirio g. 60, Punia, Alytaus r.
Žilionienės IĮ parduotuvė, Margirio g. 52, Punia, Alytaus r.
„Aibė“, Vilniaus g. 11, Alytus
„Aibė“, Jotvingių g. 6, Alytus
„IKI EXPRESS-PORAS“, S. Dariaus ir S. Girėno g. 11, Alytus
„IKI“, A. Juozapavičiaus g. 13, Alytus
„IKI“, Naujoji g. 2C, Alytus
„Maxima X“, Pulko g. 98A, Alytus
„Maxima XX“, Santaikos g. 34G, Alytus
„Norfa XL“, Santaikos g. 28A, Alytus
„Rimi“, Pulko g. 51A, Alytus
Universalinė parduotuvė „Jotvingis“, Naujoji g. 5, Alytus
Prekybos centras „Nemunas“, Rotušės a. 10, Alytus
Maršrutas paruoštas bendradarbiaujant su Lietuvos Šv. Jokūbo kelio draugų asociacija.
