Punios Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčiaDėl apsilankymo bažnyčioje ne Mišių metu reikia tartis su klebonu nurodytu telefonu.Bažnyčia pastatyta 1863 m., vietoj prieš šešerius metus sudegusios senosios. Jos architektūra – baroko ir klasicizmo junginys. Pirmoji bažnyčia Punioje pastatyta 1425 m., manoma, kur dabar stovi bokšto formos mūrinė koplytėlė, skirta 1831 m. sukilimo dalyviams atminti. Pasakojama, kad tuokart bažnyčią statyti paliepęs Vytautas Didysis, todėl jo atminimas gerbiamas iki šių dienų – bažnyčioje kabo šio kunigaikščio portretas. Apeinamą altorių puošia Šv. Kazimiero ir Šv. Stanislovo skulptūros. Tai retenybė Lietuvoje, kai pagrindiniame altoriuje yra ne tikėjimą globojantys šventieji, o šalį (Šv. Kazimieras – Lietuvos globėjas) ir vietovę (Šv. Stanislovas vaizduojamas Punios herbe). Pagrindinis altoriaus paveikslas yra keičiamas: per religines šventes Šv. apaštalas Jokūbo paveikslas pakeičiamas Švč. Jėzaus Širdies paveikslu. Vienoje iš bažnyčios navų sienų yra 1901 m. krikščionybės jubiliejui atminti paminklinė lenta su įrašu lietuvių ir lotynų kalbomis, kad pabučiavus lentelės kryžių ir sukalbėjus „Tėve Mūsų" galima gauti 200 dienų atlaidų. Bažnyčios presbiterijoje kabo žymaus dalininko Nikodemo Silvanavičiaus drobė „Šv. Pranciškus Asyžietis" (1889 m.). Punios Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, Šv. Jokūbo kelią Lietuvoje, yra Nemunų kilpų regioniniame parke.pamatykLietuvoje.ltPunios Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčiatext/html2dPunelės pralaida ir Nečiuikų šaltinisPunios piliakalnio papėdėje į Punelę įteka laiptuotas Nečiuikų šaltinėlis, gavęs pavadinimą nuo kadaise greta buvusio tokio pat pavadinimo dvaro.pamatykLietuvoje.ltPunelės pralaida ir Nečiuikų šaltinistext/html2dPunios piliakalnisPunios piliakalnis yra vienas žymiausių ir didžiausių Lietuvoje, turįs savitą ir sudėtingą istoriją. Piliakalnį išgarsino nuo seno gyvas padavimas, kad čia, apgultuose Pilėnuose nelygioje kovoje su kryžiuočiais narsiai gynėsi ir tragiškai žuvo visi pilies gynėjai kartu su kunigaikščiu Margiriu. Po pirmosios pilies sunykimo XV-XVIII a. piliakalnio viršūnėje stovėjo puošnūs rūmai – Punios valdytojų rezidencija. Apie buvusią prabangą liudija gausūs radiniai ir storas trijų laikotarpių kultūrinis sluoksnis. Tarpukariu iki 1938 m. ant piliakalnio stovėjo kelios ūkininkų sodybos, aikštelė buvo ariama. Pasigėrėjus nuo piliakalnio viršūnės atsiveriančia puikia Nemuno slėnio ir garsiojo Punios šilo panorama, reikia išilgai pereiti aikštelę ir senais akmeniniais laiptukais nusileisti prie Punelės. Netoli upelio pralaidos vandens simfoniją groja Nečiuikų šaltinis - kriokliukas.pamatykLietuvoje.ltPunios piliakalnistext/html2dPunios Šv. Jurgio koplytėlėŠv. Jurgio bokšto formos mūrinė koplytėlė, skirta 1831 m. sukilimo dalyviams atminti. Tuometinis Punios klebonas Juozapas Klikovičius dalyvavo sukilime, vėliau slapstėsi, tačiau 1837 m. Kalvarijoje buvo suimtas. Manoma, kad dabartinėje koplytėlės vietoje ir buvo pastatyta pirmoji Punios bažnyčia. Koplytėlė įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.pamatykLietuvoje.ltPunios Šv. Jurgio koplytėlėtext/html2dKraštotyrinė etnografinė ekspozicija "Punia amžių bėgyje"Dėl apsilankymo tartis iš anksto.Kraštotyrinė etnografinė ekspozicija "Punia amžių bėgyje" pristato miestelio, mokyklos ir vietos žmonių istoriją. Ekspozicijos puošmena – XIX a. ir XX a. pr. namų apyvokos daiktai, kuriuos padovanojo puniškiai.pamatykLietuvoje.ltKraštotyrinė etnografinė ekspozicija "Punia amžių bėgyje"text/html2dPunios Panemunės dzūko pirkiaDėl edukacinių programų reikia tartis iš anksto.Punios Panemunės dzūko pirkioje, kurioje atkuriama XIX a. pab. dzūkų gyvenimo aplinka, jūsų laukia autentiškas dzūkiškų bulvinių bandų, razavų blynų, grikinės babkos kepimas bei advento ir gavėnios pasninkinių valgių, ir papročių pristatymas. Bandos kepamos iš tarkuotų bulvių, kurios dedamos ant džiovintų kopūstų lapų ir šaunamos į duonkepį. Jos valgomos su „daryciniu", kuris gaminamas iš naminės varškės ir grietinėlės. Razavi blynai kepami iš rupių miltų, kuriuos prieš kepimą senovinėmis girnomis susimala pirkios svečiai. Punios Dzūkiškos bulvinės bandos yra EDEN projekto „Lietuvos turizmo traukos vietovė 2015. Turizmas ir vietinė gastronomija" nugalėtojų dešimtuke.pamatykLietuvoje.ltPunios Panemunės dzūko pirkiatext/html2dPunios žydų senosios kapinėsPunios senosios žydų kapinės yra XVIII a. pab. - XIX a. pr. Šaltiniai atskiras žydų šeimas Punioje mini nuo XVIII a. vidurio. 1783 – 1784 m. gyveno 3 žydų šeimos. 1790 m. LDK gyventojų surašymo metu Punios „mieste“ nurodyti 127 žydai vyrai. 1863 m. Punioje gyveno apie 200 žydų. 1897 m. iš 1133 gyventojų 1045 buvo žydai. Vokietijos karo žvalgybos duomenimis prieš Pirmąjį pasaulinį karą Punioje buvo 1182 gyventojai – iš jų „daug žydų“. 1941 m. Vokietijai okupavus Lietuvą, Punios žydų bendruomenė sunaikinta: 1941 m. rugpjūtį jie perkelti į Butrimonių getą, o 1941 m. rugsėjo 9 d. sušaudyti Klydžionių kaime. Punios senosios žydų kapinės įtrauktos į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.pamatykLietuvoje.ltPunios žydų senosios kapinėstext/html2dSilgionių akmuo su "pėda"Akmenis su "pėdomis" visuomet gaubia daugybė įvairiausių legendų ir padavimų, kurie siejami su įvairių šventųjų ar mitologinių būtybių pasirodymu. Pėda dažnai tapatinama su perėjimo į kitą vietą, o akmuo su pėda yra savotiški dviejų pasaulių susitikimo vartai. Silgionių akmuo įdomus tuo, jog vieni pasakojimai tvirtina, jog čia savo pėdą paliko Dievas, kiti – tai velnio darbas. Silgionių akmuo su "pėda" įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.pamatykLietuvoje.ltSilgionių akmuo su "pėda"text/html2dRaižių senosios totorių kapinės – BeliavščiznaSenosios totorių kapinės, vadinamos Beliavščizna, apjuostos grioviu, tankiai apaugusios medžiais ir krūmais jos saugo senųjų totorių amžintąjį poilsį. Raižių apylinkėse yra 13 totorių kapinių, dvejos iš jų veikiančios. Raižių kaimas, kaip ir Keturiasdešimties totorių, žmonių kartais pavadinamas kapinių kaimu. Toks pavadinimas atsirado dėl to, kad aplink šiuos didelius totorių kaimus nuo pat jų įsikūrimo buvo kapinės ir jų vis daugėjo. Seniausi antkapinių akmenų įrašai arabų kalba siekia XVII a. vidurį (anksčiau įrašai nebuvo daromi). Vėlesni įrašai daryti rusų kalba. Pagal pavardes galima atsekti, kad palaidota daugybė tos pačios giminės žmonių. Dabartiniai kapai taip pat su akmenų antkapiais, tačiau jau nebesiskiria nuo antkapių lietuvių kapinėse. Tik visur – musulmoniškas pusmėnulis.pamatykLietuvoje.ltRaižių senosios totorių kapinės – Beliavščiznatext/html2dRaižių mečetėStanislovas Kričinskis knygoje "Lietuvos totoriai" nurodo, kad 1556 m. Raižiuose stovėjo mečetė (dauguma totorių yra musulmonai). Šiandieninė mečetė pastatyta 1889 m. ir vienintelė Lietuvoje veikė sovietmečiu. Statybų metu į ją buvo perkeltas sudegusios Bazorų mečetės 1684 m. pagamintas minbaras (sakykla). Mečetė medinė, stačiakampio plano su penkiasiene iškyša apsidos fasade, dvišlaičiu skardiniu stogu, kurio viršuje yra nedidelis minareto bokštelis, liaudies architektūros formų. Prieangis per visą pastato plotį. Iš jo patenkama į vyrų ir moterų sales. Vyrų salė dešinėje pusėje, moterų – kairėje. Jos atskirtos siena. Sienos apačioje palikta atvira anga išilgai sienos, pridengta baliustrada. Virš įėjimo vyrų ir moterų salėse – balkonas su baliustrada. Pagal islamo teisę religinei bendruomenei vadovauja imamas.pamatykLietuvoje.ltRaižių mečetėtext/html2dJono Naviko sukurti du saulės laikrodžiai2010 m. birželio 26 d. netoli mečetės, ant kalnelio, atidengtas paminklas Vytautui Didžiajam (skulpt. Jonas Jagėla). Ta pačia proga prie mečetės sumontuoti Jono Naviko sukurti du saulės laikrodžiai, kurių vienas rodo vietos laiką, antrasis – Griunvaldo (Lenkija). Tai vieninteliai tokie laikrodžiai Lietuvoje.pamatykLietuvoje.ltJono Naviko sukurti du saulės laikrodžiaitext/html2dPaminklas Vytautui Didžiajam Raižiuose2010 m. birželio 26 d. netoli Raižių mečetės atidengtas paminklas Vytautui Didžiajam (skulpt. J. Jagėla). Paminklas pagamintas iš granito, 5,2 m aukščio. Jo viršutinėje dalyje įkomponuoti Gediminaičių stulpai ir totorių simbolis Tarak Tamga, vidurinėje – Vytauto Didžiojo valdymo (1392-1430), totorių atsikėlimo į LDK (1397) ir Žalgirio mūšio (1410) metai, apatinėje – užrašas: "Vytautas Didysis – Lietuvos valdovas".pamatykLietuvoje.ltPaminklas Vytautui Didžiajam Raižiuosetext/html2dMoterties upelio perlaida - tunelisTiesiant geležinkelį XIXa. pab. link Alytaus geležinkelio tilto Moterties upelis tapo savotiška kliūtimi, kurią reikėjo pašalinti – buvo nutarta statyti pralaidą taip papildomai dar ir sutvirtinti šlaitus. Pralaida sumūryta iš tašytų akmenų. Drąsesnieji gali nerti į ją ir prasieiti 61,94 m tunelio tamsoje, stebint ten gyvenančių šikšnosparnių budrių akių. Vietos turi užtekti ir drąsuoliams, ir šikšnosparniams, ir vietinėms varlėms, nes pralaidos plotis 3,17 m. Tik eikite atsargiai, nes viduje yra 10 apie 0,2 m aukščio žemėjančių laiptelių, kad pristabdytų srovės greitį. Todėl nenuostabu, kad vieno tunelio galo aukštis nuo kito skiriasi beveik 2 metrais: aukštupyje yra 5,03 m, žemupyje – 7 m. Atidžiau pasidairius netoli tunelio galima pamatyti čia kadais, o šiandien jau byrančią, įrengtą drenažo sistemą. Viename iš pralaidos skliautų yra iškalta data 1897. Tiesa, reikia gerai įsižiūrėti, mat paskutinis datos skaičius iš 6 perkaltas į 7. pamatykLietuvoje.ltMoterties upelio perlaida - tunelistext/html2dVaclovo Jankausko akmenų kolekcijaSodų bendrija "Nemunas". Dėl apsilankymo reikia tartis iš anksto.Pora dešimtmečių V. Jankausko rinkta akmenų kolekcija eksponuojama privačioje erdvėje, tačiau mielai laukia visų besidominančių akmenų grakštumu ir elegancija. Akmenų ekspoziciją puošia kalvių darbai, čia originaliai įamžinta ne viena Lietuvai svarbi istorinė data ir šaliai įsimintini įvykiai. Yra įrengta buvusios lito saugykla. Išdidžiai žvalgosi višta, dedanti akmeninius kiaušinius, lankytojus akylai stebi akmeninis voras. Akys raibsta nuo akmeninių gėlių grožio ir girnapusių griežtos elegancijos. Kolekcijos puošmenos - du akmeniniai rožiniai ir Laimės medis. Ant jo vietoj šakų ir lapų auga laimės pasagos, šiuo metu jų yra 2020, nes kiekvienų metų gruodžio 31 d. 24 val. kažkokiu paslaptingu būdu išdyksta po vieną naują pasagą. Palietus šį medį visus metus būsite laimingi.pamatykLietuvoje.ltVaclovo Jankausko akmenų kolekcijatext/html2d"Klebono" akmuoSeniai seniai, po maro, prasidėjo didelis badmetis. Vietinis kunigas negalėdamas žiūrėti kaip miršta jo parapijiečiai, surinko iš likusių gyvų gyventojų pinigus ir išplaukė Nemuno aukštupiu pirkti grūdų. Tačiau kelionė užtruko, ir kunigas su bendrakeleiviais ilgai negrįžo, o gyventojai nuo bado mirė vienas po kito. Nesulaukę kunigo, jį pradėjo keikti, kad šis pasielgęs nesąžiningai. O kai kunigas su savo laivo įgula priartėjo prie Alytaus, pakilo didelis viesulas, trenkė žaibas į laivą ir šis akmeniu pavirto. Kiti pasakoja, kad kunigas velnio sugundytas, sumanęs grūdus parduoti Kaune ir taip daugiau pinigų užsidirbti. Vėliau šį akmenį žmonės Klebono akmeniu praminė. Sako, kad karts nuo karto ant akmens velniukas sėdi, o varnas budriai kiekvieną vakarą ant jo budi.pamatykLietuvoje.lt"Klebono" akmuotext/html2dAlytaus piliakalnisAlytaus piliakalnis - tai šimtmečius menąs miesto įkūrimo liudininkas. Tai istorijos ir kultūros paminklas, kurio papėdę šiandien puošia skulptūrų ekspozicija "Alytaus piliakalnio protėviai". Piliakalnis apipintas nesuskaičiuojama gausybe legendų. Viena iš jų byloja apie meilę ir miesto vardo atsiradimą. Kadaise gyveno Mirgrausėlė ir Alyta. Vienas kitą pamilo, tačiau Mirgrausėlei buvo skirta vaidilutės dalia. Vietos pilį užpuolę kryžiuočiai. Kovoje krito daug karių, tačiau Alyta likęs gyvas, prasiveržęs iš kryžiuočių apsupimo, nujojęs į Gabijos kalnelį, kur Mirgrausėlė kursčiusi šventąją ugnį, ir ją paslėpęs, o pats grįžęs į kovą. Nors ir narsiai kovėsi Alyta, bet ir jis žuvo. Mirgrausėlė, sužinojusi apie Alytos mirtį, taip graudžiai verkusi, kad jos ašaros upeliu pradėjusios tekėti į Nemuną. Upelis žynių buvo pavadintas Alytupiu, Gabijos kalnelis – Mirgrausėlės piliakalniu, o nuo Alytos pavadinimą gavęs Alytaus miestas. Ir šiandien į Nemuną teka Mirgrausėlės ašarų upelis, o seni žmonės sako, kad iš to upelio atsigėrę dar nemylėję - įsimyli, o kas myli - pamilsta dar labiau. Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu – XIV a. Šlaitai statūs, į upių slėnius – 25–30 m aukščio. Piliakalnyje stovėjo Alytaus pilis, kurios apylinkes 1377 m. ir 1382 m. niokojo kryžiuočiai. Alytaus pilis minima 1384 m. ir 1387 m. Į Rytus nuo piliakalnio 1 ha dydžio plote yra VII–XII a. papėdės gyvenvietė su 60 cm storio kultūriniu sluoksniu, tyrinėta 1985–1986 m. Joje rasta sudegusių pastatų liekanų, ūkyje naudojamų dirbinių, kalavijo galas, pentinas su spygliu. Netoli piliakalnio yra aukščiausias Lietuvoje (38,1 m) Baltosios rožės pėsčiųjų ir dviračių tiltas, pastatytas ant išlikusių senojo geležinkelio tiltų taurų (1899 m.). Nuo piliakalnio ir pylimo atsiveria puiki kairiakrančio miesto panorama. Greta įrengta poilsio zona su pavėsinėmis, laužavietėmis, vaikų žaidimo aikštelėmis ir pasivaikščiojimo takais, vedančiais iki Klebono akmens Nemune.pamatykLietuvoje.ltAlytaus piliakalnistext/html2dBaltosios rožės pėsčiųjų ir dviračių tiltasAukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltas pastatytas 2015 m. ant išlikusių buvusio geležinkelio tilto taurų, įrašytas į Lietuvos rekordų knygą. Jo aukštis – 38,1 m, ilgis – 260 m. Projekto autorius - V. Karieta. XIX a. antroje pusėje stiprinant vakarines Rusijos imperijos (tuo metu Lietuva priklausė jos teritorijai) sienas, į Alytų, kaip III klasės tvirtovę, buvo nutiestas karinis geležinkelis. Šioje vietoje 1897–1899 m. pastatytas novatoriškos gembinės konstrukcijos tiltas (projekto aut. N. Beleliubskis), kurio aukštis – 33 m, ilgis – 240,5 m. Tilto važiuojamoji dalis buvo skirta traukinių ir vežimų eismui. Pirmojo pasaulinio karo metu, 1915 m., besitraukianti caro kariuomenė tiltą susprogdino. Alytų užėmę vokiečiai jo vietoje pastatė laikinąjį medinį karinį geležinkelio tiltą. Jo aukštis buvo 35 m, ilgis – 294 m. Tiltas tarnavo iki 1926 m., vėliau – išardytas. 2013 m. rugpjūčio mėn. prasidėjo naujo paspyrinio trijų tarpsnių tilto statyba. Tilto statyba baigta 2015 m. spalį. Oficialiai tiltas atidarytas 2016 m. birželio 4 d.pamatykLietuvoje.ltBaltosios rožės pėsčiųjų ir dviračių tiltastext/html2dPaminklas "Laisvės angelas"Paminklas pastatytas 1929 m. Įspūdingos 13 metrų aukščio skulptūros (9 metrų postamentas ir 4 metrų trimituojantis angelas) autorius — Antanas Aleksandravičius. Pasakojama, kad pozuoti skulptorius prikalbinęs jaunutę gimnazijos mokytoją. Laisvės angelas — tai pagarbos ir atminimo ženklas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę. Paminklui teko atlaikyti kelis gamtos ir istorijos išbandymus: 1934 m. skulptūra subyrėjo trenkus žaibui (atstatyta po trejų metų), o 6-ajame dešimtmetyje nugriauta politiniais sumetimais. 1991 m. skulptorius Jonas Meškelevičius atkūrė Laisvės angelo skulptūrą, skulptorius Jonas Blažaitis atkūrė paminklo bareljefus.pamatykLietuvoje.ltPaminklas "Laisvės angelas"text/html2dAlytaus miesto sodasRožynais garsėjantis Miesto sodas, įkurtas pačiame Alytaus centre, baigtas formuoti 1931 m. Iki šių dienų išliko legendinis, 1936 m. pagal miesto inžinierius V. Trečioko, projektą įrengtas fontanas su baseinėliu, kuriame plaukiojo auksinės žuvelės ir žydėjo lelijos. Fontaną buvo sumanyta įkurdinti parko centre, kad būtų tarsi saulutė, o visi nuo jo besidriekiantys takeliai – tarsi saulės spinduliukai. Ne vieną priverčia nusišypsoti sode dūkstančios voveraitės. Jame auga 55 medžių ir krūmų rūšys bei trys vardiniai ąžuolai: 1930 m. pasodintas Prezidento A. Smetonos garbei, 1933 m. - Baltijos šalių vienybei, 1939 m. pasodintas ąžuolas pagerbiant K. Petrauską. 2018 m. pasodintas ketvirtasis ąžuolas – skirtas Lietuvos šimtmečiui. Miesto sode visais laikais įsimylėjėliai mielai skyrė pasimatymus. Dažniausiai tai vykdavo prie fontano. Mediniai parko suoliukai neretai buvo išmarginami meilės eilėraščiais. Ne vienas prisimena į šipulius dužusius jausmus Miesto sodo meilės kampelyje ar šokių aikštelėje (vadintoje „plaščiatke").pamatykLietuvoje.ltAlytaus miesto sodastext/html2dAlytaus Žalioji gimnazijaPirmoji gimnazija Alytuje buvo įkurta 1919 m., tačiau tuomet dar neturėjo savo pastato. 1925 m. gimnazistai atvėrė šio, pastatyto iš buvusių carinių kareivinių, pastato duris. Šiandien čia įsikūrusi dailiųjų amatų mokykla. Mokykloje rengiami edukaciniai užsiėmimai, veikia mokinių darbų parduotuvėlė.pamatykLietuvoje.ltAlytaus Žalioji gimnazijatext/html2dPaminklas mokytojui Kaziui Klimavičiui Alytuje1919 m. rugpjūčio 30 d. pradėjo darbą Alytaus keturklasė vidurinė mokykla, vėliau tapusi gimnazija. Steigėjas ir pirmasis direktorius buvo mokytojas Kazys Klimavičius. Prie Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos 1989 m. pastatytas paminklas šiam įžymiam pedagogui. Bronzinė figūra, rankoje laikanti paties mokytojo parašytą vadovėlį, simboliškai išreiškia amžinąją mokytojo žodžio idėjos prasmę. Plastine skulptūros kalba perteiktas asmenybės dvasingumas, kuklumas ir darbštumas. Mokytojo figūra pakylėta ant neaukštos tripakopės formos, kuri alegoriškai reiškia K. Klimavičiaus gyvenimo laiptus. Autoriai: skulptorius L. Pivoriūnas, architektas R. Buivydas.pamatykLietuvoje.ltPaminklas mokytojui Kaziui Klimavičiui Alytujetext/html2dAlytaus Šaulių namai1938 m. baigti statyti modernūs, erdvūs Antano Juozapavičiaus – pirmojo karininko, žuvusio nepriklausomybės kovose, – vardo šaulių namai vadinti kurhauzu (tuo metu Alytus turėjo miesto kurorto statusą). Pirmame aukšte buvo įrengta didelė salė su scena, vestibiulis, valgykla bei veranda. Veranda priklausė restoranui, kuriame vakarais grojo džiazas. Antrame aukšte įsikūrė šaulių klubas, A. Juozapavičiui skirtas muziejus, rūsyje – mankštos salė. Sovietmečiu čia veikė kultūros namai. Atgavus nepriklausomybę, pastatas grąžintas Alytaus šaulių rinktinei.pamatykLietuvoje.ltAlytaus Šaulių namaitext/html2dAlytaus kraštotyros muziejusAlytaus kraštotyros muziejus miesto inteligentų iniciatyva buvo įkurtas 1928 m. Šiandien jame saugoma beveik 100 tūkst. eksponatų – tai istorinė, etnografinė ir archeologinė medžiaga, patekusi į muziejaus fondus iš visų Pietų Lietuvos rajonų. Modernios ir interaktyvios ekspozicijos išradingai pasakoja krašto istoriją. Alytaus kraštotyros muziejui priklauso ir keletas filialų. Muziejuje vyksta edukaciniai užėmimai mokiniams ir suaugusiems. Įėjimas nemokamas. Sekmadieniais ir pirmadieniais nedirba. "1915 m. rugpjūčio 27-oji Alytuje: vienos gatvės istorija" – tai naujausia Alytaus kraštotyros muziejaus ekspozicija, įprasminanti Didžiojo karo (taip amžininkai vadino I-ąjį pasaulinį karą) 100-ąsias metines. Joje pristatoma viena, tačiau svarbiausia karo diena Alytuje, kai rusų valdžią pakeitė vokiečių, gatvėse padaugėjo pabėgėlių, buvo sugriauti visi tiltai. Veiksmo vieta – Vilniaus gatvė – Alytaus "širdis", labiausiai atspindinti to meto gyventojų realybę, jų išgyvenimus. Ekspozicija "Gyvenimas abipus Nemuno. Alytus archyvų, bibliotekų ir muziejų dokumentuose." - joje pristatoma Alytaus miesto istorija nuo XIV amžiaus iki XX amžiaus paskutiniojo dešimtmečio. Miesto raida perteikiama istoriniais dokumentais, žemėlapiais, atvirukais, fotografijomis, vaizdo medžiaga. Salėje sukurtos kelios skirtingos, pusiau uždaros, atskiriems istorijos laikotarpiams atspindėti skirtos erdvės.pamatykLietuvoje.ltAlytaus kraštotyros muziejustext/html2dAlytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčiaBažnyčia buvo pastatyta 1830 m. vietoje dar XVII a. čia stovėjusios Šv. Onos koplytėlės. Dabartinis bažnyčios interjeras neobarokinis, todėl spalvingas ir puošnus, yra meninę vertę turinčių sakralinių vertybių. Šalia bažnyčios esančiose kapinaitėse ilsisi 114 savanorių, žuvusių kovose už Lietuvos nepriklausomybę. Tarp jų ir Antanas Juozapavičius, pirmasis karininkas, kritęs nuo bolševikų kulkos ant tilto Alytuje, lenkų nukankintas mokytojas Juozas Bloznelis ir dar daugelis kitų nusipelnusių Alytui ir Lietuvai žmonių. Vieno iš kapinėse esančių antkapinių paminklų skulptorius yra Vytautas Kašuba.pamatykLietuvoje.ltAlytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčiatext/html2dNamas su liūtukaisŠis gyvenamasis namas Alytuje taip vadinamas todėl, kad laiptus į pastatą puošia liūtukų figūros. Namas pastatytas 1911 m. Jis priklausė žymiam tarpukario Alytaus visuomenės veikėjui advokatui Mendeliui Bokšickiui. Šiuose namuose gimė jo sūnus Saadia Bahatas, žinomas Izraelio menininkas. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, M. Bokšickis su šeima pateko į Vilniaus getą. Dukrą Lilę išgelbėjo lietuviai, pavyko išsigelbėti ir sūnui. 1944–1953 m. šiame name buvo kalinami ir kankinami kovotojai už Lietuvos laisvę. Prie namo yra keturi Atminimo akmenys (tai šaligatviuose ar gatvių grindiniuose montuojamos atminimo lentelės, skirtos įamžinti nacionalsocializmo aukas), skirti Mendeliui Bokšickiui, Šeinai Bokšickienei, Saadijai Bahatui (Bokšickui) ir Lilijai Winterfeld (Bokšickaitei). Bokšickių šeimos namas įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.pamatykLietuvoje.ltNamas su liūtukaistext/html2dBuvęs kino teatras "Kapitol"Pastatas pastatytas 1929 m. Pirmame aukšte buvo gyvenamosios patalpos, antrame kino salė. Po Antrojo pasaulinio karo čia buvo įsikūrusios kelios organizacijos, mėsos parduotuvė. 1993–2003 m. veikė ekspozicija, skirta lakūnams S. Dariui ir S. Girėnui.pamatykLietuvoje.ltBuvęs kino teatras "Kapitol"text/html2dZimavičienės mūrasVienas žymiausių tarpukario miesto namų – Zimavičienės mūras. Tai pirmasis trijų aukštų namas (pradėtas statyti 1931 m.) tarpukario Alytuje. Įpusėjus statybos darbams mirė Kostas Zimavičius. Tolimesniais statybų reikalais rūpinosi Adelė Zimavičienė. 1932 m. baigus darbus namas alytiškių buvo pramintas Zimavičienės mūru. Po metų visiškai įrengus namą šeimininkė pastate patalpas išnuomojo krautuvėms ir draugijoms. Miestas jai siūlė viename aukšte įkurti modernų viešbutį, tokio Alytui trūko. Šį pasiūlymą savininkė atmetė. Po 1941 m. birželio 22-osios rytinių vokiečių bombardavimų pastatas visai atsitiktinai liko nesugriautas – į jį pataikiusi bomba pramušė namo stogą, perdengimus, bet nesprogo. Po karo pastatas buvo sutvarkytas ir sulaukė mūsų dienų.pamatykLietuvoje.ltZimavičienės mūrastext/html2dSkulptūra "Patrimpas"Vaizduoja senovės baltų dievą, kuris susijęs su pavasariu ir derlingumu, pastatyta 1994 m. Alytaus centre, Ligoninės ir Vilniaus gatvių sankryžoje. Patrimpas su Patulu ir Perkūnu sudarė trejybę, vaizduojamą prūsų vėliavoje. Skulptūros autorius – Jonas Meškelevičius, architektas – Algirdas Mainelis.pamatykLietuvoje.ltSkulptūra "Patrimpas"text/html2dAlytaus sakurų alėjaAlytuje 2016 m. oficialiai buvo atidaryta sakurų alėja. Sakuros simbolizuoja meilę, trumpalaikį jaunystės grožį, naujo šeimos nario atsiradimą ir pavasario atėjimą, nes tai vienas iš pirmųjų medžių, kurie kiekvienais metais pražįsta. Japonų legenda pasakoja, jog kai dievas Ninigi nusileido iš aukšto dangaus į Japonijos salas, jam buvo pasiūlyta išsirinkti vieną iš dviejų kalnų dievų dukterų. Ninig pasirinko jaunesniąją, vardu Žydėjimas, o vyresnę nustūmė nuo aukštos uolos pas savo tėvą, nes ji nebuvo tokia graži. Dukters tėvas labai supyko dėl tokių dievo Ninigi žodžių ir pasakė, kad jeigu jis būtų savo žmona pasirinkęs merginą Uolą – jis būtų buvęs amžinai stiprus, kaip kalnai ir uolos. Tačiau jis pasirinko neteisingai ir taip pasmerkė visus savo palikuonis būti gražiais, bet gyventi labai trumpai – tiek, kiek trunka pavasaris...pamatykLietuvoje.ltAlytaus sakurų alėjatext/html2dBuvusi Alytaus sinagoga ir rabino namasManoma, jog medinė sinagoga čia buvo pastatyta 1856 metais. Jos vietoje XIX amžiaus pabaigoje pastatyta mūrinė. XX amžiaus pradžioje Alytų niokojo dideli gaisrai. Sinagoga išliko ir buvo atstatyta. Tačiau yra nuomonių, kad 1911 metais ji buvo tiesiog pastatyta. Šalia jos tais pačiais metais pastatytas rabino namas. Per Antrąjį pasaulinį karą sinagoga nebuvo susprogdinta. Sovietmečiu negailestingai niokota, dabar – rekonstruojama ir pritaikoma visuomenės reikmėms. Šie du statiniai sudaro statinių kompleksą, kuris yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.pamatykLietuvoje.ltBuvusi Alytaus sinagoga ir rabino namastext/html2dAlytaus Šv. Liudviko bažnyčiaPirmą kartą Alytus kaip miestelis minimas 1524 m. Jono Zabžezinskio rašte, kuriuo jis turtais aprūpina steigiamą Alytaus bažnyčią. Būtent tais metais ji ir buvo pastatyta. Pirmoji medinė bažnyčia buvo vadinama Šv. Jono Krikštytojo, Panelės Marijos dangun ėmimo ir Šv. Mikalojaus vardais. Jai sudegus, 1818 m. šalia senosios bažnyčios iškilo mūriniai klasicizmo stiliaus maldos namai. Pagerbiant statybų iniciatorių kleboną Liudviką Kaminską, bažnyčia buvo pašventinta Šv. Liudviko vardu. Šiandien tai pats seniausias pastatas Alytaus mieste. Bažnyčios varpinėje skamba 1669 m. nulietas varpas, išlikęs XIX a. tapytas Šv. Liudviko paveikslas. Bažnyčia įtraukta į Nekilnojamų kultūros vertybių registrą, kaip dalis Alytaus senojo miesto vietos. Dėl apsilankymo bažnyčioje ne Mišių metu reikia tartis su klebonu telefonu.pamatykLietuvoje.ltAlytaus Šv. Liudviko bažnyčiatext/html2dPirmojo Alytaus istorinė aikštėAlytų Nemunas dalija į dvi dalis: dešiniajame Nemuno krante – Pirmas Alytus, kairiajame – Antrasis Alytus. Miestas kūrėsi dešiniajame Nemuno krante. Istorikai mano, kad miesto aikštė Punios, Merkinės ir Vilniaus (tuometinė ši gatvė buvo dešiniame Nemuno krante) kelių sankryžoje susiformavo XV amžiuje. Stepono Batoro Alytui suteiktoje savivaldos privilegijoje nurodyta miestelėnams šioje aikštėje, kurią dabar vadiname Pirmojo Alytaus, pasistatyti rotušę. XIX amžiaus vidurio žemėlapiuose matyti jau pakitęs Pirmojo Alytaus aikštės kontūras - vietoje ištęsto trikampio (dėl įvairaus namų užstatymo) laužyto kontūro pavidalas. Panašus aikštės vaizdas liko iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Vaizdas pasikeitė XX amžiaus 3-iajame dešimtmetyje, atlikus Antano Juozapavičiaus gatvės tvarkymo darbus. Kiekvieną savaitę aikštėje vykdavo turgūs. Antrojo pasaulinio karo metais aikštė stipriai nukentėjo nuo vokiečių aviacijos bombardavimo, ilgą laiką ji nebuvo tvarkoma. Tik 8-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atlikti rekonstrukcijos darbai. Istorijos vingiuose keitėsi ir aikštės pavadinimai. Sovietmečiu jai buvo suteiktas Tarybų vardas, esą 1919 metais vasario mėnesį, Alytų užėmus Sovietų Rusijos kariuomenei, grupelė vietinių bolševikų šioje aikštėje paskelbė sovietų valdžią. 2009 m. aikštėje buvo atliekami archeologiniai kasinėjimai, jų metu buvo rasta laidojimo vieta su žmogaus palaikais. Archeologų žiniomis, toks radinys šiose vietose jau ne pirmas, tad daroma prielaida aikštės teritorijoje galėjus būti senas kapines. Pasakojama, kad aikštė prieš amžių buvo vadinama Kryžiaus aikšte, čia stovėjo medinis kryžius, sustodavo laidotuvių procesijos, jas pasitikdavo klebonas.Kasinėjimų metu daugelį rastų radinių galima apžiūrėti greta aikštės įsikūrusioje Alytaus kraštotyros muziejaus archeologinėje ekspozicijoje (Jiezno g. 2).Atlikus archeologinius kasinėjimus, aikštė buvo rekonstruota. Pirmojo Alytaus aikštė yra įtraukta į Nekilojamjųjų kultūros vertybių registrą, kaip Alytaus senojo miesto vietos viena iš sudedamųjų dalių.pamatykLietuvoje.ltPirmojo Alytaus istorinė aikštėtext/html2dAlytaus kraštotyros muziejaus archeologinė ekspozicijaRegistracija į edukacinius užsiėmimus: +370315735052013 metais Alytaus kraštotyros muziejaus filiale atidaryta archeologinė ekspozicija "Kai sieloms neliko medžių" (pagal jotvingių genties papročius tikėta, kad sielos įsikūnija medžiuose). Ekspozicija pasakoja apie Alytaus krašto istorijos ištakas. Pirmoji ekspozicijos dalis pristato akmens amžiaus radinius Lietuvoje ir titnago reikšmę Pietų Lietuvoje, čia rastus dirbinius iš šios gamtinės medžiagos. Antroji skirta geležies amžiui, jos akcentas – jotvingių genčių gyvenimas. Trečioji – duoklė miestui, nes ir pati ekspozicija įkurta Pirmajame Alytuje. Archeologų radiniai pasakoja Alytaus istoriją nuo jos ištakų iki XVI amžiaus, kai Dzūkijos sostinei suteiktos miesto teisės. Ekspozicijoje galima apžiūrėti archeologų radinius iš piliakalnio papėdės kapinyno ir Pirmojo Alytaus aikštės. Keičiama ekspozicijos dalis šiuo metu pristato Bazorų kapinyno radinius. Lankytojai gali patys išbandyti akmenines girnas grūdams malti, akmens šlifavimo, medžio drožimo darbus senaisiais padargais. Su istorija galima susipažinti ne tik apžiūrint eksponatus, bet ir specialaus kompiuterio ekrane. Parengtos ir naujos edukacinės programos, į kurias jau gali registruotis ne tik moksleiviai, bet ir šeimos, visi norintieji.pamatykLietuvoje.ltAlytaus kraštotyros muziejaus archeologinė ekspozicijatext/html2dAlytaus miesto žydų senosios kapinėsAlytaus miesto žydų senosios kapinės yra Pirmame Alytuje, greta stačiatikių kapinių, aptvertos išlikusia autentiška akmenine tvora. Kapinėse yra keli šimtai žydų kapaviečių, didžioji dauguma be išlikusių maceivų. Manoma, kad laidoti šiose kapinėse pradėta nuo žydų įsikūrimo mieste, XVIII a., iki 1941 m. Seniausias antkapis datuojamas 1755 m. Čia laidoti Pirmojo Alytaus žydų bendruomenės nariai. Didesnėje kapinių teritorijoje palaidojimų nesimato, maceivos neišlikusios. Tik prie įėjimo į kapines yra išlikusių iki 50 maceivų. Dėl kalvoto reljefo kapų kryptis neturi vienos orientacijos, laidojama buvo į visas kryptis. Kapinės įrauktos į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.pamatykLietuvoje.ltAlytaus miesto žydų senosios kapinėstext/html2dAlytaus Jaunimo parkasJaunimo parkas įkurtas 1982 metais, užima 36,6 ha. Dalį parko teritorijos – apie 14 ha užima natūraliai augančios pušų grupės, kita teritorija apželdinta, formuojant atviras ir pusiau atviras erdves, pagarbiai išryškinant vietos gamtą, nepakeičiant reljefo. Parko projekto vyriausiasis architektas V. Jodelė ir architektės A. Gercienė (apželdinimas), S. Vaičaitytė. Po poros metų jame grupė skulptorių sukūrė pirmąją Lietuvoje aštuonių metalo plastikos skulptūrų kompoziciją, savo ryškiomis spalvomis suteikiančią savitą veidą parkui. Prabėgus geram dešimtmečiui šį skulptūrų ansamblį papildė dar dvi, užsienio autorių dovanotos skulptūros. Šiandien Jaunimo parką puošia išpuoselėti gėlynai, jis pritaikytas renginiams ir ramiam poilsiui: čia įrengtos vaikų žaidimų, šachmatų, sporto, riedlenčių-riedučių, parkūro aikštelės, pažymėti dviračių takai, įrengta dviračių kalnelių trasa.pamatykLietuvoje.ltAlytaus Jaunimo parkastext/html2dAlytaus I fortasXIX a. pab. carinė Rusija, kuri tuo metu buvo užgrobusi dabartinės Lietuvos teritoriją, ėmėsi stiprinti vakarines savo sienas. Alytus buvo paskelbtas III klasės tvirtove, esančia Nemuno upės pusiaukelėje tarp Kauno ir Gardino – I klasės tvirtovių. Mieste rekonstruoti ar naujai nutiesti plentai, užtikrinę greitą ir gerą susisiekimą su aplinkiniais miestais. Geležinkeliu Alytus sujungtas su Suvalkais ir Vilniumi. Be to, vyko kareivinių statybos (artilerijos, pontono ir Saratovo), kuriose vėliau įsikūrė 4 tūkst. karių. Kareivinės Alytuje pastatytos pagal sudarytą keturių fortų tvirtovės planą. Pirmasis fortas pradėtas statyti 1887 m., kurį anuomet sudarė dvi dalys (antroji dalis neišlikusi). Jis geriausiai išlikęs iki mūsų dienų, kiti fortai sunaikinti arba menkai išlikę. Fortą sudaro trikampio plano užapvalintais kampais pylimas (aukštis 3-4 m), smaigaliu orientuotas į šiaurę. Pietų pusėje – trikampis įgilinimas. Pylimą supa negili fosa (gynybinis griovys, įgilinta kliūtis, įrengta prieš gynybos liniją). Tai vieninteliai III klasės carinės gynybinės tvirtovės likučiai Lietuvoje (viso buvo pastatytos tik dvi carinės tvirtovės: I klasės Kauno ir III klasės Alytaus). Tarpukario Lietuvoje vykdant žemės reformą buvo išmatuoti ir tuometiniai Alytaus fortai (1924 m.). Archyviniai dokumentai byloja, kad I fortas (abiejų dalių kompleksas) užėmė 16,7938 ha teritoriją, joje 13 ha buvo ganyklos, o visa kita – ariama žemė.pamatykLietuvoje.ltAlytaus I fortastext/html2dPoilsio zona prie Didžiojo Dailidės ežeroPrie Didžiojo Dailidės ežero įrengtas sporto aikštynas, pavėsinės su laužavietėmis, paplūdimys, lieptai, ežerą juosia dviračių ir pasivaikščiojimo takai. Beje, Dailidės ežerai, mat dar yra ir Mažasis Dailidės ežeras, yra Nemuno senvagė. Senoliai porina, kad kadaise ežerų vietoje, kuriuos dabar skiria pylimas, stovėjo pats dailiausias apylinkių dvaras. Kas tik pamatydavo kunigaikščio dvarą, negalėjo atsistebėti jo didumu, negalėjo atsigrožėti jo šviesumu. Dėl to jį praminė Dailiuoju Dvaru, Dailide, dėl to jis taip išgarsėjo; dėl to ir jo valdovą kunigaikščiu Dailide vadino. Pražudė kunigaikštį ir jo dvarą godumas bei žiaurumas, o iš prakeisto debesies pliūptelėję vandenys sugriovė ir paskandino dvarą. Nuo to laiko žmonės atsiradusį ežerą Dailide praminė.pamatykLietuvoje.ltPoilsio zona prie Didžiojo Dailidės ežerotext/html2dDidžiosios Dailidės paplūdimysPrie Didžiojo Dailidės ežero įrengtas sporto aikštynas, pavėsinės su laužavietėmis, paplūdimys, lieptai, ežerą juosia dviračių ir pasivaikščiojimo takai.pamatykLietuvoje.ltDidžiosios Dailidės paplūdimystext/html2dMažosios Dailidės paplūdimysPrie Mažojo Dailidės ežero įrengtas paplūdimys, lieptai, ežerą juosia dviračių ir pasivaikščiojimo takai. Šį ežerą puošia poeto Jurgio Kunčino vardo tiltas. Beveik prieš keturiasdešimt metų draugų kompanija buvo pritvirtinusi lentelę su jo vardu ant tilto, tačiau išaušus rytui ji išgaravo be pėdsako. Kalbėta, jog neapseita be tuometinės valdžios paliepimų. 2018 metais teisybė buvo atstatyta – tiltą papuošė nauja lentelė.pamatykLietuvoje.ltMažosios Dailidės paplūdimystext/html2dŠv. Jokūbo kelias. Punia - Alytus.Lietuvos Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacijaŠv. Jokūbo kelias. Punia - Alytus.text/html176