Pliateriai - Lietuvos dvarininkų giminė, turinti grafų titulą ir herbą, kilusi iš Vokietijos ir pirmą sykį minima 1180 m. Dauguma Švėkšnos ir jos apylinkių objektų yra susiję su šia gimine.
Aktyvaus poilsio mėgėjai siūlomame maršrute galės išbandyti savo ištvermę dviračiu kylant į įkalnes, vairavimo įgūdžius skirtinga kelio danga, siekti asmeninių rekordų kuo greičiau įveikti trasą. Na, o ramybės ištroškę poilsiautojai, iš lėto važiuodami, galės aplankyti šalia dviračių trasos esančios lankytinus objektus ir atsikvėpti įrengtose atokvėpio vietose.
Kelionę rekomenduojame pradėti pačioje miestelio širdyje – Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios šventoriuje. Dabartinė Švėkšnos bažnyčia yra ketvirtoji – pirmoji sudegė, antroji ir trečioji buvo sugriautos. Bažnyčia didingai atrodo iš išorės – imponuoja jos dangų remiantys bokštai, kurių aukštis apie 65 m.
1912 metais viename bokšte įrengtas laikrodis su 4 ciferblatais – grafo Jurgio Pliaterio dovana. Čia taip pat galima apžiūrėti unikalumo visai bažnyčiai, o gal net ir visam miesteliui, suteikiantį virš gatvės nutiestą viaduką, kuris jungia Švėkšnos parką su bažnyčios šventoriumi.
Nuo Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios geriausia važiuoti link Daukšaičių, kur nuostabioje vietoje prie Graumenos ir Šalpės upių santakos, upės vingiuose bei tvenkinių apsuptyje įsikūręs Pagraumenės vandens malūnas. Jis statytas dar XIX a. pab., priklausė grafų Platerių giminei. Malūno sukimo ratų jau seniai nėra, likę tik užtvankos akmenys.
Šiuo metu Pagraumenės malūnas atgimęs naujam gyvenimui – čia įsikūrė kaimo turizmo sodyba.
Nuo Pagraumenės malūno vingiuotas, miškais apgaubtas kelias veda link Graumenos upės bei Pjaunio upelio santakoje buvusio Gedminaičių dvaro. Jis įkurtas 1820 m., kai Švėkšnos dvaras buvo padalintas ir atiteko J. J. V. Pliateriui. Jo valdymo metu čia gyveno S. Stanevičius, kuris tvarkė gausią biblioteką. Šiomis dienomis dvaras visai sunykęs, jį primena tik pastatų fragmentai.
Ilgiausią, bet lygiausią kelionės atkarpą po Pliaterių dvarus reikėtų tęsti važiuojant link Vilkėnų dvaro, įkurtam išskirtinių augalų ir medžių apsuptyje. 1820 m. dvaras priklausė P. Pliateriui.
1843 m. grafas užtvenkė šalia vilnijantį Švėkšnalės upelį, sudariusį 15 ha užimantį tvenkinį ir netoliese pastatė Vilkėno malūną, kuris grafui nešė dideles pajamas. Šiomis dienomis Vilkėno malūne įsikūrę svečių namai. Čia galėsite atsikvėpti, pasigrožėti gamtos vaizdais, architektūra bei kriokliu.
Susipažindami su Vilkėno lankytinų objektų ansambliu, būtinai privalote užsukti ir į XVIII a. įsikūrusias Vilkėno kapines, kuriose palaidota nemažai žymių žmonių – Jurgis Pliateris, lietuviškos bibliografijos pradininkas, rašytojas S. Stanevičius, kalbininkas M. Miežinis, knygnešių organizatorius, gyd. J. Rugys, daug mokytojų, kunigų, knygnešių ir kt.
Na, o į maršruto pradžios tašką, Švėkšnos miestelio centrą, grįžkite Vilkėno gatve, kur jūsų lauks paskutinis, tačiau ne ką mažiau įspūdingas objektas – Švėkšnos dvaro architektūrinis ansamblis.
Klasicistinio stiliaus vartai – pagrindinis įėjimas į parką. Parkas įkurtas XIX a. viduryje ir iš visų pusių supa 1880 m. statytą neorenesansinę rūmų vilą "Genovaitę", kurią savo žmonos garbei pavadinmo dvaro įkūrėjas Adomas Pliateris. Vila iki šių dienų priklauso Pliaterių giminei.
