Švėkšnos dvaro sodyba su parku

Dvarai
Švėkšnos dvaro sodyba – viena iš nedaugelio dvarų sodybų Lietuvoje, kuriose šeimininkauja istorinių šeimų palikuonys, tebetęsiantys garbingas giminės tradicijas ir puoselėjantys vietos dvasią. Atkūrus teisę į nuosavybę, Švėkšnos dvarą atsiėmė grafienė Felicija Laima Broel – Pliaterienė. Pliateriai Švėkšnos dvarą valdė nuo XVIII a. antrosios pusės. Dvaras išsidėstęs pačiame Švėkšnos miestelio centre, greta Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios. Iki mūsų dienų išliko Švėkšnos dvaro rūmai, keliolika dvaro pastatų, vienas gražiausių Vakarų Lietuvos parkų, "Saulės" gimnazija.

Švėkšnos dvaras minimas nuo XV a., jis priklausė Kęsgailoms, Grotusams, Krišpinams – Krišenšteinams, Oginskiams. XVIII a. antrojoje pusėje Mykolas Kazimieras Oginskis Švėkšnos dvarą pardavė grafui Vilhelmui Jonui Broel – Pliateriui. Adomas Pliateris 1880 m. pastatė iki mūsų dienų išlikusią dvaro vilą, kurią savo žmonos garbei pavadino "Villa Genowefa" (Genovaitės vila). Adomas Pliateris fundavo Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios statybą. Adomo Pliaterio sunūs Jurgis Pliateris tarpukario žemės reformos metu neteko didelės dalies žemių, o dalį parko paaukojo "Saulės" gimnazijos statybai. "Saulės" gimnazija pastatyta 1928 m. 1940 m. dvaras nacionalizuotas, meno vertybės buvo išvežtos. Jurgio Pliaterio sūnus Aleksandras 1943 m. vedė Feliciją Laimą Verešilkaitę, spėjo pasitraukti į vakarus ir apsigyveno JAV. Grafas Aleksandras Pliateris 1997 m. mirė, jo palaikai po metų perlaidoti Švėkšnos bažnyčioje salia senelio Adomo. Švėkšnos dvaro vila grafienei Felicijai Laimai Breoel – Pliaterienei grąžinta 2001 m. Neorenesansiniai rūmai – mūrinis, stačiakampio formos pastatas su terasomis. Grafienės Felicijos Laimos Broel – Pliaterienės pastangomis pastaraisiais metais sutvarkyti Genovaitės vilos fasadai bei restauruota prabangi Pobūvių salė, išsiskirianti keturiomis kolonomis, lipdiniais ir tapyba, atkurtai antikiniais motyvais. Kasmet vasarą atostogauti į Lietuvą iš JAV sugrįžtanti grafienė F.L. Broel – Pliaterienė mąsto, kad Genovaitės vila ateityje turėtų būti naudojama visuomenės susibūrimams, o kol kas tai daugiau privati grafienės valda.

Švėkšnos dvarą valdant Adomui Pliateriui (1836-1909), dvaro parkas įgavo dabartinę kompoziciją, būdingą XIX a. pab. mišraus stiliaus parkams. XX a. pr. pastačius neogotikinę Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčią ankstėliau pastatytas arkinis tiltas sujungė bažnyčios šventorių ir puošnius neorenesansinius parko vartus, už kurių prasideda didinga 12 m pločio alėja, besitęsianti iki centrinės ansamblio dalies – parterio. Švėkšnos dvaro parko centrinio tvenkinio saloje tebestovi Švėkšnos parko puošmena – deivės Dianos skulptūra. Pagrindinėje parko alėjoje atkurtas puošnus Saulės laikrodis, vaza ant pjedestalo, Švč. Marijos skulptūra, "Laisvės angelas". Restauruoti ir kiti parko elementai – apžvalgos aikštelės, takai, vartai. Didžiausia Švėkšnos dvaro parko puošmena – apie 18 m aukščio ir 70 cm skersmens reliktinis Kinijos ir Japonijos dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba L.). Tai, be abejonės, stambiausias ir gražiausiai atrodantis šios rūšies egzempliorius Lietuvoje. Švėkšnos dvaro parką prižiūri Švėkšnos seniūnija ir gimnazistai.
Šaltinis: © kpd.lt

Aplankykite netoliese