Pagaliau baigtas statyti ir jau lankytojų laukia naujutėlaitis, aukščiausiu apžvalgos bokštu Lietuvoje tituluojamas Birštono apžvalgos bokštas. Tapdamas aukščiausiu jis į antrąją vietą nustūmė lyg šiolinį šio sąrašo lyderį Mindūnų apžvalgos bokštą.
Besidžiaugdami dar viena, neabejotinai populiariausia šios vasaros lankytina vieta, kviečiame susipažinti su visais Lietuvoje esančiais apžvalgos bokštais. Jų Lietuvoje net 33. Norintys iš aukščiau nužvelgti Lietuvos apylinkes, tai gali padaryti ir nuo apžvalgos vietų, kurių Lietuvoje gerokai daugiau. Vien pamatykLietuvoje.lt žemėlapyje tokių vietų pažymėta daugiau kaip 200.
Birštono apžvalgos bokštas - aukščiausias apžvalgos bokštas Lietuvoje
Bokštas pastatytas saugomoje teritorijoje, ant Škėvonių gūbrio. Užlipusieji iš jo matys dvi Nemuno kilpas, Nemuno slėnį, Punios šilą, o tolumoje – Prienus ar net Alytų.Į bokšto viršų veda 300 pakopų laiptai. Bokšto apžvalgos aikštelė įrengta 45 metrų aukštyje, o pats bokštas siekia net 51 metro aukštį. Priminsime, kad Mindūnų apžvalgos bokštas 36 metrų aukščio, tad naujasis aukščio lyderis kartelę pakėlė beveik dešimčia metrų.
Birštono apžvalgos bokštui atsiveriančių ypatingai plačių panoramų padeda pasiekti ir tai, kad bokštas pastatytas ant Škėvonių gūbrio, pakeliančio bokštą dar daugiau kaip keturiasdešimt metrų virš jūros lygio.
Iki šiol buvęs aukščiausias - Mindūnų apžvalgos bokštas
Bokštas atidarytas 2015 rugsėjį. Įrengiant jį siekta Labanoro regioninio parko lankytojams parodyti šio Aukštaitijos regiono kraštovaizdžio įvairovę, susipažinti su jame esančiais Baltaisiais Lakajais, Juodaisiais Lakajais, Siesarties ežeru, su ežero salomis bei garsiąja Labanoro giria. Bokšto apžvalgos aikštelės aukštis 36 m. į kurią pakylama aplink bokšto konstrukciją apsivijusiais laiptais. Esant didesniam vėjui ar vienu metu bokšto viršuje esant daugiau žmonių jaučiamas lengvas bokšto siūbavimas. Tai bokšto lankytojams suteikia papildomo efekto, patyrių, o labiau bijančius aukščio gali ir nuvyti nuo bokšto viršaus.
Kol "mažieji" apžvalgos bokštai lenktyniauja aukščio varžybose, tikrai aukščiausiu apžvalgos bokštu (ir turbūt dar ilgai) save vadinti gali Vilniaus televizijos bokštas. Apsilankymas TV bokšte įsikūrusiame restorane vargu ar galėtų būti lyginamas su apžvalgos bokštu, bet galimybė užsiropšti ant TV bokšto stogo tikrai gali. Kai dairymuisi po Vilniaus apylinkes netrukdo restorano langų stiklai, atspindžiai, o ir nužvelgdamas Vilniaus apylinkes jauti gryną orą, vėją ir lengvą siūbavimą, vargu ar būtų galima pasiginčyti, kad tai ne apžvalgos bokštas.
Tiesa, šio "apžvalgos bokšto" aukštis smarkiai lenkia net ir naująjį aukščio lyderį. TV bokšte organizuojamų ekskursijų metu lankytojai užlaipinami į aikštelę, kuri yra 190 metrų aukštyje, o tai yra net 4 kartus aukščiau už Birštono apžvalgos bokštą.
Keliautojų tarpe apžvalgos bokštai labai populiarūs ir dažnai tampa pagrindiniais kelionių kryptį nulemiančiais objektais. Apžvalgos bokštų Lietuvoje daugiau kaip 30. Norint juos pristatyti, o kartu ir patogiai susiplanuoti jų lankymą, turbūt geriausia tai padaryti suskirstant apžvalgos bokštus pagal jų buvimo vietą, Lietuvos regionais.
Aukštaitijos apžvalgos bokštai
Tai bene gražiausias apžvalgos bokštas Lietuvoje. Biržų regioninio parko teritorijoje prie Kirkilų karstinių ežerėlių pastatytas apžvalgos bokštas, o jo forma primena kanoją arba grimztančią valtį. Bokšto aukštis – beveik 32 metrai, o apžvalgos aikštelė įrengta kiek žemiau, 30 metrų aukštyje. Užlipus į apžvalgos bokštą atsiveria nuostabūs vaizdai – 30 vandens pilnų smegduobių, vadinamų Kirkilų draustinio ežerėliais, kurių skersmuo – apie 35 m ir daugiau. Kartais, esant tam tikroms sąlygoms, vasaros metu jie nusidažo įvairiomis spalvomis.
2006 m. privačiomis lėšomis buvo pastatytas 36 metrų aukščio apžvalgos bokštas. Vaizdingas Aukštaitijos apylinkes mėgstantiems stebėti žmonėms atsiveria nuostabios Sartų ežero ir jo apylinkių panoramos. Dėl savo konstrukcijos, lynais įtempto gana siauro strypo besistiebiančio į 36 metrų aukštį, šis bokštas dažno lankytojo yra vadinamas "ekstremaliausiu".
Tai pirmasis toks takas statinys Baltijos šalyse, greitai tapęs ir turbūt labiausiai lankoma ir keliautojų pamėgta vieta Lietuvoje. Takas medžių lajų viršūnėmis vingiuoja apie 300 metrų ir tolygiai kyla aukštyn iki 21 m aukščio. Keliaujant taku grožėsitės kvapą gniaužiančiais vaizdais. Drąsesni lankytojai galės lipti dar aukščiau – į 35 metrų aukščio bokštą ir apžvelgti Anykščių šilelį, Šventosios upės vingius, lygumas aplink.
Tai vienas pirmųjų apžvalgos bokštų Lietuvoje, o kartu ypatingas dar ir tuo, kad įrengtas telekomunikacijų bokšte. Apžvalgos aikštelė įrengta 30 metrų aukštyje, nuo kurios atsiveria kvapą gniaužianti panorama – Šiliniškių gūbrio ir aplinkinių ežerų ežerėlių vaizdai.
Bijeikių kaime prie Rubikių ežero įrengtas 15 metrų aukščio bokštas. Jis stovi ant kalvos, esančios 163 m virš jūros lygio, taigi lankytojams prieš akis atsiveria vaizdinga panorama. Nuo apžvalgos bokšto pamatysite įspūdingą Anykščių krašto kraštovaizdį, gražuolį Rubikių ežerą su 16 salų, Bijeikių piliakalnį.
Apžvalgos bokštas įrengtas ant Lygumų kalno, buvusio trianguliacijos bokšto vietoje. Lygumų kalnas yra pietiniame Vajuonio ežero krante. Ši, trijų ežerų supama, 180 m aukščio virš jūros lygio siekianti plokštikalnė yra tarsi milžiniška apžvalgos aikštelė. Į šiaurę tyvuliuoja Vajuonis. Į pietus nuo Akmeniškių kaimo atsiveria panorama į Kretuonykštį. Vietapasirinkta neatsitiktinai - iš čia visas Kretuono ežeras matosi kaip ant delno. Kalno papėdėje auganti senų medžių alėja žymi kadaise čia buvusio dvaro vietą.
Nuo šio 25 metrų aukščio bokšto atsiveria Ignalinos miesto ir Lietuvos žiemos sporto centro teritorijų vaizdai, taip pat galima pamatyti Vidiškių bažnyčios stogus.
Išskirtinės arkos formos regykla įrengta 2013 m. Iš 14 metrų aukščio atsiveria Etnokultūrinis Salų kaimas, aiškiai matoma jo gatvinė struktūra.
Nuo 2008-aisiais pastatyto Švenčionių, arba kitaip vadinamo Kochanovkos (dabar kaimas susigrąžinęs senąjį Meilūnų pavadinimą) apžvalgos bokšto (26 m.), atsiveria Šventos ir Sirvėtos kraštovaizdžio draustinių miškų panoramos, matyti giliame slėnyje tyvuliuojančio Bėlio ežero kontūrai.
Pačiame Aukštaitijos vakariniame pakraštyje esantį apžvalgos bokštą rasite važiuodami dešiniuoju Nevėžio krantu iš Krekenavos link Naujamiesčio, prie pat Krekenavos regioninio parko lankytojų centro, tuoj už Krekenavos miestelio ribos. Nuo apžvalgos bokšte 25 m aukštyje įrengtos aikštelės atsiveria Krekenavos miestelio, jo apylinkių, Nevėžio slėnio su senvagėmis panorama.
Įlipus į 15 metrų aukščio apžvalgos bokštą atsiveria gražūs Kauno marių vaizdai, skardžiai, taip pat matyti Lietuvos liaudies muziejaus teritorija. Tiesa, į bokštą nėra visai paprastą patekti. Jis yra muziejaus teritorijoje, tad norint užlipti į jį teks nusipirkti bilietą į muziejų.
Apžvalgos bokštai Dzūkijoje
Bokšto vieta – aukštas Nemuno krantas, apaugęs tipiniu Dzūkijos mišku – pušynu. Apžvalgos aikštelės įrengtos 15 ir 25 m aukštyje, jos netaisyklingos formos, primena stilizuotas pušų lajas. Į aikšteles patenkama laiptais, vingiuojančiais tarp atramų, tai tarsi miško takelis. Šis "takelis", vesdamas lankytoją aukštyn ir sukinėdamasis tarp medžių, atveria naujų vaizdų į mišką, kol galų gale atveda į apžvalgos aikšteles, iš kurių atsiveria nuostabus Dzūkijos nacionalinio parko vaizdas. Lankytojas iš bokšto gali pasigrožėti ir Merkinės miestelio vaizdu. Nors didžiąją jo dalį slepia miškas, tačiau virš jo iškyla XVII a. architektūros paminklas – Merkinės Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo bažnyčia, krašto muziejaus smailė, o už jų tolumoje matyti ir Merkio slėnio pievos. Gražiausi vaizdai nuo bokšto atsiveria vakarop, kai į šilus besileidžianti saulė nuauksina Nemuno vandenis.
Puvočių apžvalgos bokštas - dar vienas bokštas įrengtas telekomunikacijų bokšte. Apžvalgos aikštelė įrengta 30m. aukštyje. Bokštas iškilęs aukščiau miškų, tad nuo apžvalgos aikštelės atsiveria toliai ir aplinkui matosi žalia miškų jūra.
Veisiejų regioninio parko apžvalgos bokštas - įrengtas Kailinių kaime, Snaigyno ežero pakrantėje. Iš 15 metrų aukščio apžvalgos bokšto galima grožėtis trimis ežero salomis, jo vaizdu, o iš kitos pusės – atsiveriančia Veisiejų panorama. Pats bokštas savo forma primena taurę ar vėjo sūkurį. Ant truputį pasvirusių kolonų rato įrengta aikštelė, į kurią veda sraigtiniai laiptai.
Pietinėje Metelių kaimo dalyje, prie kelio Nr. 181 Seirijai–Simnas–Igliauka, stūkso 15 metrų aukščio Metelių apžvalgos bokštas. Nuo jo atsiveria Metelio ežero, Metelių kaimo, Kimsinės pievos panorama ir siauras Dusios ežero ruožas. Šiltuoju metų laiku Metelio ežero įlankoje stebimi gausūs gulbių nebylių ir juodų nardančių paukščių, laukių, būriai. Iš medžio ir metalo pastatyta bokšto konstrukcija primena susuktą nendrių pėdą.
Bokštas įrengtas aukščiausioje Lietuvos vietoje - ant Aukštojo kalno. Aukštojo kalnas iškilęs 293,84 metrų virš Baltijos jūros lygio. Ant kalno viršūnės užridentas akmuo ir įbetonuota geodezinė žyma liudija jo vardą bei aukštį.
Apžvalgos bokštai Žemaitijoje
Nuo 15 m. aukščio bokšto (dar vadinamo Kokmaniškės arba Majako) atsiveria įspūdingas Tytuvėnų apylinkių kraštovaizdis: matosi Pašakarnio tvenkinys, dvaro parkas, Gomertos kraštovaizdžio draustinio miškai, o gerai įsižiūrėjus tolumoje galite pamatyti Šiluvos bažnyčią.
Aukštagirės kalnas, ant kurios įrengtas šis bokštas – tai aukščiausia Aukštagirės geomorfologinio draustinio kalva (apie 215 metrų). Užlipus į apžvalgos bokštą, atsiveria kalvotosios Žemaitijos kraštovaizdis ir tolumoje esantis Bilionių kaimas.
Nuo 15 m. aukščio bokšto atsiveria kerintis vaizdas į Ventos kraštovaizdžio draustinį, Papilės miestelį, Daubiškio kaimą, Ventos upės vingius, Jurakalnio geologinę atodangą ir atragį, Papilės piliakalnius.
Kalnalio apžvalgos bokštas yra 15 m aukščio, pastatytas 2006 m. Nuo jo atsiveria nuostabi Salanto upės slėnio panorama su tolumoje besistiebiančiais Salantų bažnyčios bokštais ir didingai stūksančiu Imbarės piliakalniu.
Kalnų kaime 21 metro aukščio apžvalgos bokštas stovi ant aukščiausios apylinkėse kalvos, kuri prideda dar 9 metrus aukščo. Takelis nuo jo veda link legendomis apipinto Šiaulės kalno. Nuo bokšto galima matyti Radviliškio ir Šiaulių miestus.
Bokštas pastatytas ant Sidabro kalno, kurį iš trijų pusių supa Siberijos pelkė ir Kunigo upė. Apžvalgos bokšto aukštis – 15 m. Pats bokštas Platelių ir Beržoro apylinkėms apžvelgti įrengtas ant 165,7 m aukščio virš jūros lygio kalvos.
Įlipus į apžvalgos bokštą atsiveria panorama su vaizdingomis Kamanų pelkės plynėmis ir salomis, aplinkui besidriekiančiais miškais. Tolumoje matyti Akmenės kraštui būdingas lygumų kraštovaizdis. Tiesa, bokštą galima aplankyti tik iš anksto susitarus su Kamanų rezervato direkcija.
Jei stovėtumėte ant šio bokšto XX a. aštuntajame dešimtmetyje, prieš jus pietų kryptimi nutįstų beveik 162 m. kalva, kuri vėliau buvo nukasta, čia atidarius žvyro karjerą. Nuo 2003 m. karjeras nebeveikia, nes Žemaitijos nacionalinio parko iniciatyva ši teritorija Lietuvos respublikos vyriausybės patvirtinta kaip ypač vertinga rekreaciniu požiūriu. Dabar nukastos kalvos vietoje telkšo beveik 2 ha dydžio telkinys, o apylinkes galima apžvelgti iš bokšto.
Apžvalgos bokštai Mažojoje Lietuvoje
Į Drevernos apylinkes, marias, Naglių gamtinį rezervatą galite pažvelgti iš 15 metrų aukščio apžvalgos bokšto. Bokštas išsiskiria dar ir tuo, kad gana dažnai lankant jį galima pajusti kaip greitai pasikeičia oras prie jūros ir Kuršių marių, gali stebėti atslenkančius lietaus debesi ar net nepastebėti, kad tave nuo bokšto jau veja atsiritusi audra, stiprus vėjas ir lietus.
2016 metais vieno iš svarbiausių Europoje architektūros kūrybinių dirbtuvių EASA 2016 "Not yet decided" (Europos architektūros studentų asamblėja) metu buvo sukurta daugybę mažosios architektūros objektų. Sudėtingiausias kūrinys - prancūzų architektų 10 metrų aukščio apžvalgos bokštas "Highlight", pastatytas ant buvusios "Kosygino" vilos pamatų netoli Nidos švyturio. Lankytojams svarbiausias akcentas yra tai, kad bokštas neturi laiptų. Norintys pamatyti nuostabų Nidos saulėlydį į bokštą turi lipti kopėčiomis. O pabūgę tą padaryti gali pasisupti bokšto apačioje įrengtomis sūpynėmis.
Čia prasideda paskutinė Nemuno žemupio atkarpa – delta. Pievose priešais Nemuną spindi senvaginis ežeras, vadinamas Merguva. Už jo – sausumos plotas, vadintas Tusainių sala. Tolumoje už Nemuno dunkso mišku apaugęs aukštas kairysis Nemuno krantas, priklausantis Rusijos federacijai. Atidžiau pasidairius galima pastebėti dviejų kalvų (piliakalnių) kontūrus.
Nuo neaukšto, bet ant kalvos įrengto apžvalgos bokšto atsiveria vaizdinga Vilkyškių miestelio ir apylinkių panorama.
Nuo dar vieno Rambyno regioninio parko apžvalgos bokšto, kuris yra šiam parkui būdingos architektūros, galėsite pasigrožėti Jūros upės lankomis, Jūros upės ir Nemuno santaka.
Tai dar vienas bokštas, kuris į Jūros ir Nemuno upių santaką, o taip pat į Šereiklaukio kaimą padeda pažiūrėti kiti kampu.
