Nuotr.: © vrtic.lt
Aukščiausia vieta Lietuvos Respublikoje – Aukštojo kalnas iškilęs 293,84 metrų virš Baltijos jūros lygio. Ant kalno viršūnės užridentas akmuo ir įbetonuota geodezinė žyma liudija jo vardą bei aukštį.
1992 metais, siekiant išsaugoti senojo reljefo moreninio masyvo fragmentą, buvo įsteigtas 251 hektarų ploto Juozapinės geomorfologinis draustinis. Geografine prasme jis priklauso Medininkų aukštumai, kuri savo ruožtu užima Ašmenos aukštumos šiaurės vakarinę dalį. Šios teritorijos reljefas skiriasi nuo kitų Lietuvos aukštumų ir yra laikomas vienu iš seniausių šalyje, mat susiformavo per priešpaskutinį visuotinį apledėjimą, o paskutinio ledynmečio laiku buvo sustingdytas daugiamečio įšalo.
Prieš apytiksliai 10–15 tūkstančių metų visą dabartinę mūsų valstybės teritoriją buvo uždengęs ledynas. Jo pakraštyje susikaupė įvairių moreninių nuogulų: riedulių, žvyro, žvirgždo, smėlio ir gargždo. Tirpstančių ledynų galingi vandenys nugludino Medininkų aukštumos paviršių, tad dabar jis yra gana lygus, akivaizdžiai neišsiskiria nei kalvos, nei gauburiai. Todėl žvelgiant nuo Aukštojo viršūnėje įrengto apžvalgos bokšto, iškilusio beveik 300 metrų virš jūros lygio, nelengva suprasti, jog tai – aukščiausia Lietuvos viršūnė.
Įsidėmėtina, kad Medininkų aukštumoje nėra ežerų. Mokslininkai teigia, jog jų čia būta, tačiau tekanti ledynų srovė nudrenavo vandenis, išardė krantus. Šiandien pagrindiniai šio kraštovaizdžio elementai – slėniai, raguvos ir raguvėlės bei kalvos – yra stambios, lėkštašlaitės arba keterėtos.
Ilgą laiką buvo manoma, kad aukščiausia Lietuvos vieta – Juozapinės kalnas, kuris taip pat stūkso Medininkų aukštumoje, apytiksliai 1 km nutolęs nuo Aukštojo. 2004 metais, pasitelkę modernią kosminę GPS technologiją, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto specialistai apskaičiavo, jog skirtumas tarp šių dviejų viršūnių – apytiksliai vienas metras. Tad Juozapinės geomorfologinis draustinis gali didžiuotis netgi dviem aukščiausiomis Lietuvos viršūnėmis.
Aukštojo kalnas – ypatingą simbolinę prasmę turintis Lietuvos gamtos objektas, jis yra išskirtas iš apskrities žemės ūkio naudmenų ir perleistas turizmo bei kultūros reikmėms. Čia vykdomi įvairūs projektai, ant kalno organizuojami meniniai renginiai. Planuojama kasmet čia minėti Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6 d.), Pasaulinę Žemės dieną (kovo 20 d.), ruošti Pasaulio lietuvių žaidynių varžybas, ekologinius, etnografinius ir kitokius kultūros renginius.
Aukštojo lankytojai kviečiami pasigrožėti pušynėliu, pasodintu ąžuolynu bei kalną puošiančiu ypatingu meniniu akcentu – Baltų saulės ratu. Turistų patogumui įrengti suoliukai, automobilių stovėjimo aikštelė, stovai dviračiams, apžvalgos bokštas bei informacinės rodyklės.
