Kad galėtume pasijausti kaip paukščio skrydyje ir pamatyti kraštovaizdžio įvairovę, teks įkopti į Birštono apžvalgos bokštą – aukščiausią bokštą Lietuvoje. Bokšto vieta buvo parinkta dar 1997 metais, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemą. Planavimo schema – tai pagrindinis dokumentas, nustatantis priemones šiai unikaliai teritorijai saugoti, tvarkyti ir tinkamai naudoti. Jau tada buvo svajojama apie apžvalgos bokštą, kur žmogus galės suprasti savo aplinkos grožį ir išskirtinumą. Bokšto vieta parinkta ant Škėvonių gūbrio, mažai urbanizuotoje teritorijoje, 92 m virš jūros lygio. Čia už 240 metrų teka Nemunas, pietrytinėje dalyje atviras laukas, šalia miškas, matosi Birštono panorama, Nemuno slėnis, už 900 metrų driekiasi Birštono vienkiemio sodybos (dabar – Birštono miesto teritorija).
Bokšto apžvalgos aikštelė – 45 m aukštyje, viso bokšto aukštis – 55 m. Kylant į bokštą įrengtos šešios atokvėpio vietos, kadangi įveikti tokį aukštį be poilsio būtų sunkoka. Priešais bokštą įrengta atokvėpio aikštelė ir stendas, kuriame galima susipažinti su Nemuno kilpų regioninio parko kraštovaizdžiu. Bokšto metalinė konstrukcija, "apvilkta" maumedžio plokštėmis su trikampio formos langeliais, suteiks koplytstulpio įvaizdį, o kartu simbolizuos žvaigždynus dangaus skliaute. Bokštas – keturkampis lygiasienis su ažūriniu stogeliu tęsia lietuvių gynybinės architektūros tradiciją, primena senųjų medinių pilių bokštų formą ir siejasi su vėlyvesne bažnyčių varpinių architektūra. Taip pat galima palyginti su koplytstulpiu bei Pasaulio medžio įvaizdžiu. Bokšto simbolizmą pagyvina paliktos angos-maži langeliai šviesai ir kraštovaizdžio panoramai, tai – tarsi raštai, naudojami medžio drožyboje.
Nemunas – ne tik didžiausia ir vandeningiausia Lietuvos upė, bet ir daugiausia dainomis apdainuota, legendomis apipinta ir nuo seniausių laikų metraštininkų aprašyta. Dar ir dabar kuriamos legendos apie šios upės kilpas, dar ir dabar geologai negali atsakyti į klausimą "Kaip jos atsirado?". Mokslininkai teigia, kad Nemuno kilpos – unikalus reiškinys ne tik Lietuvoje, bet ir visose ledyninio reljefo paplitimo zonose. Nemunas, ieškodamas trumpiausio kelio link Baltijos jūros, atliko didelį skulptoriaus darbą. Ne vienam keliautojui "senelis" Nemunas susuko galvą slėniais, aukštais šlaitais, raguvomis, atodangomis, atragiais. Norintys pamatyti Nemuno sukurtą gamtos grožį, turi pakilti oro balionu, lėktuvu, parasparniu ar tiesiog tapti paukščiu. Tik pabuvojęs danguje, supranti, kokiame gražiame krašte gyveni, koks kerintis kraštovaizdis atsiveria prieš mūsų akis. Kraštovaizdį kūrė gamta kartu su čia gyvenančiu žmogumi. Apžvelgti Nemuną galima nuo 30 iki 70 metrų virš upės pakilusių šlaitų. Tokie aukščių skirtumai Lietuvoje gana reti ir reginiai nuo jų kartais užgniaužia kvapą savo žavesiu bei palieka neišdildomą įspūdį.
Šio aukščiausio Lietuvos bokšto Birštone užsakovas yra Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, architektas Donatas Malinauskas.
