Birštono apžvalgos bokštasKad galėtume pasijausti kaip paukščio skrydyje ir pamatyti kraštovaizdžio įvairovę, teks įkopti į Birštono apžvalgos bokštą – aukščiausią bokštą Lietuvoje. Bokšto vieta buvo parinkta dar 1997 metais, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemą. Planavimo schema – tai pagrindinis dokumentas, nustatantis priemones šiai unikaliai teritorijai saugoti, tvarkyti ir tinkamai naudoti. Jau tada buvo svajojama apie apžvalgos bokštą, kur žmogus galės suprasti savo aplinkos grožį ir išskirtinumą. Bokšto vieta parinkta ant Škėvonių gūbrio, mažai urbanizuotoje teritorijoje, 92 m virš jūros lygio. Čia už 240 metrų teka Nemunas, pietrytinėje dalyje atviras laukas, šalia miškas, matosi Birštono panorama, Nemuno slėnis, už 900 metrų driekiasi Birštono vienkiemio sodybos (dabar – Birštono miesto teritorija). Bokšto apžvalgos aikštelė – 45 m aukštyje, viso bokšto aukštis – 55 m. Kylant į bokštą įrengtos šešios atokvėpio vietos, kadangi įveikti tokį aukštį be poilsio būtų sunkoka. Priešais bokštą įrengta atokvėpio aikštelė ir stendas, kuriame galima susipažinti su Nemuno kilpų regioninio parko kraštovaizdžiu. Bokšto metalinė konstrukcija, "apvilkta" maumedžio plokštėmis su trikampio formos langeliais, suteiks koplytstulpio įvaizdį, o kartu simbolizuos žvaigždynus dangaus skliaute. Bokštas – keturkampis lygiasienis su ažūriniu stogeliu tęsia lietuvių gynybinės architektūros tradiciją, primena senųjų medinių pilių bokštų formą ir siejasi su vėlyvesne bažnyčių varpinių architektūra. Taip pat galima palyginti su koplytstulpiu bei Pasaulio medžio įvaizdžiu. Bokšto simbolizmą pagyvina paliktos angos-maži langeliai šviesai ir kraštovaizdžio panoramai, tai – tarsi raštai, naudojami medžio drožyboje. Nemunas – ne tik didžiausia ir vandeningiausia Lietuvos upė, bet ir daugiausia dainomis apdainuota, legendomis apipinta ir nuo seniausių laikų metraštininkų aprašyta. Dar ir dabar kuriamos legendos apie šios upės kilpas, dar ir dabar geologai negali atsakyti į klausimą "Kaip jos atsirado?". Mokslininkai teigia, kad Nemuno kilpos – unikalus reiškinys ne tik Lietuvoje, bet ir visose ledyninio reljefo paplitimo zonose. Nemunas, ieškodamas trumpiausio kelio link Baltijos jūros, atliko didelį skulptoriaus darbą. Ne vienam keliautojui "senelis" Nemunas susuko galvą slėniais, aukštais šlaitais, raguvomis, atodangomis, atragiais. Norintys pamatyti Nemuno sukurtą gamtos grožį, turi pakilti oro balionu, lėktuvu, parasparniu ar tiesiog tapti paukščiu. Tik pabuvojęs danguje, supranti, kokiame gražiame krašte gyveni, koks kerintis kraštovaizdis atsiveria prieš mūsų akis. Kraštovaizdį kūrė gamta kartu su čia gyvenančiu žmogumi. Apžvelgti Nemuną galima nuo 30 iki 70 metrų virš upės pakilusių šlaitų. Tokie aukščių skirtumai Lietuvoje gana reti ir reginiai nuo jų kartais užgniaužia kvapą savo žavesiu bei palieka neišdildomą įspūdį. Šio aukščiausio Lietuvos bokšto Birštone užsakovas yra Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, architektas Donatas Malinauskas.pamatykLietuvoje.ltBirštono apžvalgos bokštastext/html2dMindūnų apžvalgos bokštasIšbandyti savo jėgas kopiant į dangų kviečia Mindūnų apžvalgos bokštas – antras aukščiausias apžvalgos bokštas Lietuvoje. Jo aukštis - 36 m. Įveikus išbandymą aukščiu ir sraigtiniais laiptais pakilus virš medžių viršūnių, kvapą užgniauš atsiveriantys vaizdai. Pirmą kartą Lietuvoje turėsite galimybę savo akimis iš paukščio skrydžio išvysti Siesarčio hidrografinį draustinį ir vaizdingiausią Aukštaitijoje Lakajų kraštovaizdžio draustinį, kuris driekiasi miškingų kalvų apsuptais Baltųjų ir Juodųjų Lakajų ežerų duburiais, pasižymi unikaliais pusiasaliais, salomis, retų rūšių augalais, gyvūnais bei kitomis gamtos vertybėmis.pamatykLietuvoje.ltMindūnų apžvalgos bokštastext/html2dVilniaus televizijos bokštasVilniaus televizijos bokštas yra Karoliniškėse, ant šlaito prie Neries upės. Aukštis – 326,4 metro, veikia nuo 1981 m. sausio 31 d. Vilniaus televizijos bokštas – aukščiausias pastatas Lietuvoje, taip pat įtrauktas į pasaulio aukščiausių pastatų sąrašą. 165 m aukštyje įrengta kavinė "Paukščių takas". TV bokštas su pamatu sveria 25000 t, jo aukštis – 326,5 m, užstatymo aikštelė užima – 3355 m² plotą. Viršutinis statinys sveria 3500 t. Jo metalinis karkasas, sveriantis 100 t, buvo surinktas ant žemės ir per pusantros valandos pakeltas į 160 m aukštį. Viršutinio statinio laikančioji dalis – gelžbetoninė taurė susideda iš 16 elementų. Jie buvo išbetonuoti bokšto papėdėje specialiame stapelyje ir pakelti į projektinį aukštį. Viršutinio statinio sienos apšiltintos ir padengtos vario lakštais. Bokšto pamatas – apskritimo formos 38 m skersmens, 11500 t masės, įgilintas 8,25 m su 1,5 m storio padu. Gelžbetoninės bokšto dalies skersmuo apačioje – 15 m, viršuje – 8 m. Kai oro temperatūra 20 °C, bokšto aukštis - 326 m ir 47 cm. Šaltą žiemos dieną temperatūrai nukritus iki -20 °C, bokštas sumažėja 16 cm.pamatykLietuvoje.ltVilniaus televizijos bokštastext/html2dKirkilų apžvalgos bokštasBiržų regioninio parko teritorijoje prie Kirkilų karstinių ežerėlių pastatytas apžvalgos bokštas, kurio forma primena kanoją arba grimztančią valtį. Bokšto aukštis – beveik 32 metrai. 30 metrų aukštyje esančios apžvalgos aikštelės plotas – beveik 30 kvadratinių metrų. Pirmajame aukšte yra 27,75 m2 amfiteatras žmonių susibūrimams, nedideliems renginiams ar tiesiog poilsiui.Apžvalgos bokšto įrengimo tikslas – sudaryti lankytojams palankias sąlygas susipažinti su vienomis pagrindinių Biržų regioninio parko vertybėmis – Kirkilų kraštovaizdžio draustinyje esančių karstinių įgriuvų reljefu.pamatykLietuvoje.ltKirkilų apžvalgos bokštastext/html2dSartų apžvalgos bokštas2006 m. privačiomis lėšomis (UAB "Rokiškio sūris") buvo pastatytas 36 metrų aukščio apžvalgos bokštas. Vaizdingas Aukštaitijos apylinkes mėgstantiems stebėti žmonėms atsiveria nuostabios Sartų ežero ir jo apylinkių panoramos.pamatykLietuvoje.ltSartų apžvalgos bokštastext/html2dMedžių lajų tako apžvalgos bokštasIki Medžių lajų tako ir Puntuko akmens taip pat galite keliauti pėstute "Ekotaku", šio tako ilgis 800 m, o pradžia ir automobilių stovėjimo aikštelės koordinatės: 55.484993, 25.074629Tai pirmasis toks takas Baltijos šalyse. Takas medžių lajų viršūnėmis vingiuoja apie 300 metrų ir tolygiai kyla aukštyn iki 21 m aukščio. Keliaujant taku grožėsitės kvapą gniaužiančiais vaizdais. Drąsesni lankytojai galės lipti dar aukščiau – į 35 metrų aukščio bokštą ir apžvelgti Anykščių šilelį, Šventosios upės vingius, lygumas aplink. Šalia lajų tako yra informacinis centras su ekspozicija, kurioje demonstruojama, kas auga ir gyvena Anykščių šilelyje. Norintys dar išsamiau susipažinti su Antano Baranausko apdainuotu Anykščių šileliu, jo bioįvairove taku keliauti gali su gidu. Rekomenduojame medžių lajų taku pasivaikščioti visais metų laikais ir iš aukštai stebėti metų laikų ciklo atspindį gamtoje. Bokšte įrengtas liftas, tad pramoga gali naudotis ir neįgalieji.pamatykLietuvoje.ltMedžių lajų tako apžvalgos bokštastext/html2dŠiliniškių apžvalgos bokštasTai telekomunikacijų bokštas, kuriame 30 metrų aukštyje įrengta apžvalgos aikštelė. Atsiveria kvapą gniaužianti panorama – Šiliniškių gūbrio ir aplinkinių ežerų ežerėlių vaizdai.pamatykLietuvoje.ltŠiliniškių apžvalgos bokštastext/html2dBijeikių (Rubikių) apžvalgos bokštasApžvalgos bokštą rasite Bijeikių kaime prie Rubikių ežero. 15 metrų aukščio bokštas stovi ant kalvos, esančios 163 m virš jūros lygio, taigi lankytojams prieš akis atsiveria vaizdinga panorama. Nuo naujo apžvalgos bokšto pamatysite įspūdingą Anykščių krašto kraštovaizdį, gražuolį Rubikių ežerą su 16 salų, Bijeikių piliakalnį.pamatykLietuvoje.ltBijeikių (Rubikių) apžvalgos bokštastext/html2dLygumų apžvalgos bokštasApžvalgos bokštas įrengtas ant Lygumų kalno, buvusio trianguliacijos bokšto vietoje. Lygumų kalnas yra pietiniame Vajuonio ežero krante. Ši, trijų ežerų supama, 180 m aukščio virš jūros lygio siekianti plokštikalnė yra tarsi milžiniška apžvalgos aikštelė. Į šiaurę tyvuliuoja Vajuonis. Į pietus nuo Akmeniškių kaimo atsiveria panorama į Kretuonykštį. Vietapasirinkta neatsitiktinai - iš čia visas Kretuono ežeras matosi kaip ant delno. Kalno papėdėje auganti senų medžių alėja žymi kadaise čia buvusio dvaro vietą.pamatykLietuvoje.ltLygumų apžvalgos bokštastext/html2dVilkakalnio apžvalgos bokštasNuo šio 25 metrų aukščio bokšto atsiveria Ignalinos miesto ir Lietuvos žiemos sporto centro teritorijų vaizdai, taip pat galima pamatyti Vidiškių bažnyčios stogus. Bokštas laikinai uždarytaspamatykLietuvoje.ltVilkakalnio apžvalgos bokštastext/html2dSirvėtos (Didžiasalio) apžvalgos bokštas "Arka"Šis 2013 metais pastatytas bokštas dėl savitos konstrukcijos dar yra vadinamas "Arka". Iš 14 metrų aukščio bokšto apžvalgos aikštelės atsiveria Didžiasalio kaimo ir Sirvėtos regioninio parko kalvota kraštovaizdžio panorama.pamatykLietuvoje.ltSirvėtos (Didžiasalio) apžvalgos bokštas "Arka"text/html2dŠvenčionių apžvalgos bokštasNuo 2008-aisiais pastatyto Švenčionių, arba kitaip vadinamo Kochanovkos (dabar kaimas susigrąžinęs senąjį Meilūnų pavadinimą) apžvalgos bokšto (26 m.), atsiveria Šventos ir Sirvėtos kraštovaizdžio draustinių miškų panoramos, matyti giliame slėnyje tyvuliuojančio Bėlio ežero kontūrai.pamatykLietuvoje.ltŠvenčionių apžvalgos bokštastext/html2dKrekenavos apžvalgos bokštasNuo apžvalgos bokšte 25 m aukštyje įrengtos aikštelės atsiveria Krekenavos miestelio, jo apylinkių, Nevėžio slėnio su senvagėmis panorama.pamatykLietuvoje.ltKrekenavos apžvalgos bokštastext/html2dRumšiškių apžvalgos bokštasĮlipus į 15 metrų aukščio apžvalgos bokštą atsiveria gražūs Kauno marių vaizdai, skardžiai, taip pat matyti Lietuvos liaudies muziejaus teritorija.pamatykLietuvoje.ltRumšiškių apžvalgos bokštastext/html2dMerkinės apžvalgos bokštasBokšto vieta – aukštas Nemuno krantas, apaugęs tipiniu Dzūkijos mišku – pušynu. Anot parko direkcijos, būtent šis aspektas ir padiktavo pagrindinę bokšto architektūros idėją. Bokštas nedominuoja aplinkoje, priešingai, tarsi ištirpsta pušyne: jo atramų dydis, spalva, išdėstymas formuoja tarsi "medžių grupę", savotišką gojelį – primena aplinkui augančius medžius. Apžvalgos aikštelės įrengtos 15 ir 25 m aukštyje, jos netaisyklingos formos, primena stilizuotas pušų lajas. Į aikšteles patenkama laiptais, vingiuojančiais tarp atramų, tai tarsi miško takelis. Šis "takelis", vesdamas lankytoją aukštyn ir sukinėdamasis tarp medžių, atveria naujų vaizdų į mišką, kol galų gale atveda į apžvalgos aikšteles, iš kurių atsiveria nuostabus Dzūkijos nacionalinio parko vaizdas. Lankytojas iš bokšto gali pasigrožėti ir Merkinės miestelio vaizdu. Nors didžiąją jo dalį slepia miškas, tačiau virš jo iškyla XVII a. architektūros paminklas – Merkinės Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo bažnyčia, krašto muziejaus smailė, o už jų tolumoje matyti ir Merkio slėnio pievos. Gražiausi vaizdai nuo bokšto atsiveria vakarop, kai į šilus besileidžianti saulė nuauksina Nemuno vandenis.pamatykLietuvoje.ltMerkinės apžvalgos bokštastext/html2dPuvočių apžvalgos bokštas"Telia" bokšte yra įrengta apžvalgos aikštelė - 30m. aukštyje. Bokštas iškilęs aukščiau miškų, tad nuo apžvalgos aikštelės atsiveria toliai ir aplinkui matosi žalia miškų jūra. Verta įkopti ir pasižvalgyti.pamatykLietuvoje.ltPuvočių apžvalgos bokštastext/html2dVeisiejų apžvalgos bokštasVeisiejų regioninio parko apžvalgos bokštas - įrengtas Kailinių kaime, Snaigyno ežero šiaurės vakarinėje dalyje. Iš 15 metrų aukščio apžvalgos bokšto galima grožėtis trimis ežero salomis, jo vaizdu, o iš kitos pusės – atsiveriančia Veisiejų panorama. Statinys forma primena taurę ar vėjo sūkurį. Ant truputį pasvirusių kolonų rato įrengta aikštelė, į kurią veda sraigtiniai laiptai.pamatykLietuvoje.ltVeisiejų apžvalgos bokštastext/html2dMetelių apžvalgos bokštasPietinėje Metelių kaimo dalyje, prie kelio Nr. 181 Seirijai–Simnas–Igliauka, stūkso 15 metrų aukščio Metelių apžvalgos bokštas. Nuo jo atsiveria Metelio ežero, Metelių kaimo, Kimsinės pievos panorama ir siauras Dusios ežero ruožas. Šiltuoju metų laiku Metelio ežero įlankoje stebimi gausūs gulbių nebylių ir juodų nardančių paukščių, laukių, būriai. Iš medžio ir metalo pastatyta bokšto konstrukcija primena susuktą nendrių pėdą.pamatykLietuvoje.ltMetelių apžvalgos bokštastext/html2dJuozapinės apžvalgos bokštasAukščiausia vieta Lietuvos Respublikoje – Aukštojo kalnas iškilęs 293,84 metrų virš Baltijos jūros lygio. Ant kalno viršūnės užridentas akmuo ir įbetonuota geodezinė žyma liudija jo vardą bei aukštį. 1992 metais, siekiant išsaugoti senojo reljefo moreninio masyvo fragmentą, buvo įsteigtas 251 hektarų ploto Juozapinės geomorfologinis draustinis. Geografine prasme jis priklauso Medininkų aukštumai, kuri savo ruožtu užima Ašmenos aukštumos šiaurės vakarinę dalį. Šios teritorijos reljefas skiriasi nuo kitų Lietuvos aukštumų ir yra laikomas vienu iš seniausių šalyje, mat susiformavo per priešpaskutinį visuotinį apledėjimą, o paskutinio ledynmečio laiku buvo sustingdytas daugiamečio įšalo. Prieš apytiksliai 10–15 tūkstančių metų visą dabartinę mūsų valstybės teritoriją buvo uždengęs ledynas. Jo pakraštyje susikaupė įvairių moreninių nuogulų: riedulių, žvyro, žvirgždo, smėlio ir gargždo. Tirpstančių ledynų galingi vandenys nugludino Medininkų aukštumos paviršių, tad dabar jis yra gana lygus, akivaizdžiai neišsiskiria nei kalvos, nei gauburiai. Todėl žvelgiant nuo Aukštojo viršūnėje įrengto apžvalgos bokšto, iškilusio beveik 300 metrų virš jūros lygio, nelengva suprasti, jog tai – aukščiausia Lietuvos viršūnė. Įsidėmėtina, kad Medininkų aukštumoje nėra ežerų. Mokslininkai teigia, jog jų čia būta, tačiau tekanti ledynų srovė nudrenavo vandenis, išardė krantus. Šiandien pagrindiniai šio kraštovaizdžio elementai – slėniai, raguvos ir raguvėlės bei kalvos – yra stambios, lėkštašlaitės arba keterėtos. Ilgą laiką buvo manoma, kad aukščiausia Lietuvos vieta – Juozapinės kalnas, kuris taip pat stūkso Medininkų aukštumoje, apytiksliai 1 km nutolęs nuo Aukštojo. 2004 metais, pasitelkę modernią kosminę GPS technologiją, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto specialistai apskaičiavo, jog skirtumas tarp šių dviejų viršūnių – apytiksliai vienas metras. Tad Juozapinės geomorfologinis draustinis gali didžiuotis netgi dviem aukščiausiomis Lietuvos viršūnėmis. Aukštojo kalnas – ypatingą simbolinę prasmę turintis Lietuvos gamtos objektas, jis yra išskirtas iš apskrities žemės ūkio naudmenų ir perleistas turizmo bei kultūros reikmėms. Čia vykdomi įvairūs projektai, ant kalno organizuojami meniniai renginiai. Planuojama kasmet čia minėti Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6 d.), Pasaulinę Žemės dieną (kovo 20 d.), ruošti Pasaulio lietuvių žaidynių varžybas, ekologinius, etnografinius ir kitokius kultūros renginius. Aukštojo lankytojai kviečiami pasigrožėti pušynėliu, pasodintu ąžuolynu bei kalną puošiančiu ypatingu meniniu akcentu – Baltų saulės ratu. Turistų patogumui įrengti suoliukai, automobilių stovėjimo aikštelė, stovai dviračiams, apžvalgos bokštas bei informacinės rodyklės.pamatykLietuvoje.ltJuozapinės apžvalgos bokštastext/html2dTytuvėnų apžvalgos bokštasNuo 15 m. aukščio bokšto (dar vadinamo Kokmaniškės arba Majako) atsiveria įspūdingas Tytuvėnų apylinkių kraštovaizdis: matosi Pašakarnio tvenkinys, dvaro parkas, Gomertos kraštovaizdžio draustinio miškai, o gerai įsižiūrėjus tolumoje galite pamatyti Šiluvos bažnyčią.pamatykLietuvoje.ltTytuvėnų apžvalgos bokštastext/html2dAukštagirės apžvalgos bokštasAukštagirės kalnas – tai aukščiausia Aukštagirės geomorfologinis draustinio kalva (apie 215 metrų). Užlipus į apžvalgos bokštą, atsiveria kalvotosios Žemaitijos kraštovaizdis ir tolumoje esantis Bilionių kaimas.pamatykLietuvoje.ltAukštagirės apžvalgos bokštastext/html2dJurakalnio apžvalgos bokštasNuo 15 m. aukščio bokšto atsiveria kerintis vaizdas į Ventos kraštovaizdžio draustinį, Papilės miestelį, Daubiškio kaimą, Ventos upės vingius, Jurakalnio geologinę atodangą ir atragį, Papilės piliakalnius.pamatykLietuvoje.ltJurakalnio apžvalgos bokštastext/html2dKalnalio apžvalgos bokštasKalnalio apžvalgos bokštas yra 15 m aukščio, pastatytas 2006 m. Nuo jo atsiveria nuostabi Salanto upės slėnio panorama su tolumoje besistiebiančiais Salantų bažnyčios bokštais ir didingai stūksančiu Imbarės piliakalniu.pamatykLietuvoje.ltKalnalio apžvalgos bokštastext/html2dŠiaulės apžvalgos bokštasKalnų kaime 21 metro aukščio apžvalgos bokštas stovi ant aukščiausios apylinkėse kalvos, kuri prideda dar 9 metrus aukščo. Takelis nuo jo veda link legendomis apipinto Šiaulės kalno. Nuo bokšto galima matyti Radviliškio ir Šiaulių miestus.pamatykLietuvoje.ltŠiaulės apžvalgos bokštastext/html2dSiberijos apžvalgos bokštasJis pastatytas ant Sidabro kalno, kurį iš trijų pusių supa Siberijos pelkė ir Kunigo upė. Apžvalgos bokšto aukštis – 15 m. Apžvalgos bokštas Platelių ir Beržoro apylinkėms apžvelgti ant 165,7 m aukščio (virš jūros lygio) kalvos. Ar atvykdami pastebėjote, kaip vingiuodamas pro sodybas kelias tai kyla aukštyn, tai leidžiasi žemyn, kaip palengva iš abiejų pusių jus apgaubia eglynai, o tarp jų įsiterpia ežerėliai? Vaizdas gniaužia kvapą, iš šio regiono vietų ne vienas žinomas šalies kūrėjas sėmėsi kūrybinių idėjų Antanas Vienuolis, M.K. Čiurlionis. Užlipus ant Siberijos apžvalgos bokšto atkreipkite dėmėsį į supantį kraštovaizdį. Ar galite įsivaizduoti, kad vietoje, kurią matote, kadaise plytėjo jūra, vėliau neįžengiamos girios, o dar ankščiau dengė milžiniškas ledynas. Būtent ledyno dėka, susiformavo šitoks kraštovaizdis. Ledynui tirpstant ir vėl užšalant, slenkant, susiformavo aukštumos ir dubumos, kuriose dabar tūno pelkės. Ten, kur ilgiausiai gulėjo storas ledo luistas, vėliau atsirado Platelių ežeras.pamatykLietuvoje.ltSiberijos apžvalgos bokštastext/html2dKamanų apžvalgos bokštasĮlipus į apžvalgos bokštą atsiveria panorama su vaizdingomis Kamanų pelkės plynėmis ir salomis, aplinkui besidriekiančiais miškais. Tolumoje matyti Akmenės kraštui būdingas lygumų kraštovaizdis. Pastaba: bokštą galima aplankyti tik iš anksto susitarus su rezervato direkcija (+37042559285).pamatykLietuvoje.ltKamanų apžvalgos bokštastext/html2dJogaudų apžvalgos bokštasJei stovėtumėt čia XX a. aštuntajame dešimtmetyje, prieš Jus pietų kryptimi nutįstų beveik 162 m. kalva, kuri vėliau buvo nukasta, čia atidarius žvyro karjerą. Nuo 2003 m. karjeras nebeveikia, nes Žemaitijos nacionalinio parko iniciatyva ši teritorija Lietuvos respublikos vyriausybės patvirtinta kaip ypač vertinga rekreaciniu požiūriu. Dabar nukastos kalvos vietoje telkšo beveik 2 ha dydžio telkinys, kurio paviršius yra 140 m aukštyje virš jūros lygio.pamatykLietuvoje.ltJogaudų apžvalgos bokštastext/html2dDrevernos apžvalgos bokštasĮ Drevernos apylinkes, marias, Naglių gamtinį rezervatą galite pažvelgti iš 15 metrų aukščio apžvalgos bokšto.pamatykLietuvoje.ltDrevernos apžvalgos bokštastext/html2dNidos apžvalgos bokštas "Highlight"2016 metais vieno iš svarbiausių Europoje architektūros kūrybinių dirbtuvių EASA 2016 "Not yet decided" (Europos architektūros studentų asamblėja) metu buvo sukurta daugybę mažosios architektūros objektų. Sudėtingiausias kūrynys - prancūzų architektų 10 metrų aukščio apžvalgos bokštas "Highlight", pastatytas ant buvusios "Kosygino" vilos pamatų netoli Nidos švyturio. Lankytojams svarbiausias akcentas yra tai, kad bokštas neturi laiptų. Norintys pamatyti nuostabų Nidos saulėlydį į bokštą turi lipti kopėčiomis. O pabūgę tą padaryti gali pasisupti bokšto apačioje įrengtomis sūpynėmis.pamatykLietuvoje.ltNidos apžvalgos bokštas "Highlight"text/html2dMerguvos ežero apžvalgos bokštasČia prasideda paskutinė Nemuno žemupio atkarpa – delta. Pievose priešais Nemuną spindi senvaginis ežeras, vadinamas Merguva. Už jo – sausumos plotas, vadintas Tusainių sala. Tolumoje už Nemuno dunkso mišku apaugęs aukštas kairysis Nemuno krantas, priklausantis Rusijos federacijai. Atidžiau pasidairius galima pastebėti dviejų kalvų (piliakalnių) kontūrus. Vienas – vadinamas Pilies kalnu, o kitas - Kaukaro kalnu, boluoja keleto Eisiulių (Gorino) sodybų siluetai. Dešiniau Tusainių (Čiapajevo) kaimo teritorija. Greta Ragainė (Neman) – administracinis skalvių genties centras, jų kovų su kryžiuočiais simbolis, Martyno Mažvydo vienintelė kunigavimo vieta, svarbus XIX a. lietuviškos spaudos centras, pirmojo lietuviško laikraščio "Aušra" gimimo vieta. Galima įžvelgti kryžiuočių pilies griuvėsius, XX a. pradžioje statyto celiuliozės ir popieriaus fabriko kaminus. Už Ragainės, netoli Tilžės yra Paskalvių kaimas (Dubki) ir piliakalnis. Užstaigaus Nemuno vingio ties Bitėnais, dešinėjė pusėje – Rambyno kalnas. Tai vėliausiai sunaikinta (1812 m.) baltų (skalvių) genties šventvietė.pamatykLietuvoje.ltMerguvos ežero apžvalgos bokštastext/html2dVilkyškių apžvalgos bokštasIš Vilkyškių apžvalgos bokšto pasidairysite po apylinkes, Vilkyškių miestelį.pamatykLietuvoje.ltVilkyškių apžvalgos bokštastext/html2dŠereiklaukio apžvalgos bokštasIš šio bokšto galėsite pasigrožėti Jūros upės lankomis, Jūros upės ir Nemuno santaka.pamatykLietuvoje.ltŠereiklaukio apžvalgos bokštastext/html2dŠereiklaukio miško apžvalgos bokštasIš šio bokšto atsiveria gražūs vaizdai į Šereiklaukio kaimą, Jūros ir Nemuno upes.pamatykLietuvoje.ltŠereiklaukio miško apžvalgos bokštastext/html2dAukščiausias ir kiti apžvalgos bokštai LietuvojepamatykLietuvoje.ltAukščiausias ir kiti apžvalgos bokštai Lietuvojetext/html259