Egiptiečiai saulės laikrodžius naudojo jau civilizacijos priešaušryje, antrame tūkstantmetyje prieš Kristaus gimimą. Juos ištobulino graikai ir romėnai. Viduramžiais saulės laikrodžiai papuošė ne vieną iškilų Europos miestų pastatą – pilį, bažnyčią, rotušę. Mūsų krašte jie plačiai naudoti XVI amžiuje.
Lietuvoje laiką matuoti pagal Saulę nėra patogu dėl dažnų apniukusių dienų, ypač rudenį ir žiemą. Lietuvoje saulės laikrodžiai plito ir kaip dekoratyvinis parkų, rūmų elementas ar net mokslinis prietaisas, padedantis nustatyti geografinę platumą ir pasaulio šalis.
Tikslių duomenų apie tai, kada saulės laikrodžiai pasiekė Lietuvą, nėra. Iki šių dienų išlikę seniausi saulės laikrodžiai yra Kretingos vienuolyne (apie 1610 m.), Šiauliuose ant katedros sienos (1625 m.), Pažaislio architektūriniame ansamblyje (apie 1700 m.) ir Švėkšnoje XIX a. įkurti saulės laikrodžiai.
.jpg/640/355/crop)
Mūsų parengtame rinkinyje-maršrute rasite visus įdomiausius Lietuvoje esančius saulės laikrodžius - astronominio paveldo objektus, kurie tikrai verti atsirasti Jūsų kelionių maršrutuose. Tiesa, saulės laikrodžių Lietuvoje yra gerokai daugiau, nei šiame rinkinyje - virš 50-ies. Galbūt šis rinkinys taps ne tik įdomus paskaityti, sužinoti daugiau apie Lietuvos saulės laikrodžius, bet ir įkvėps vasaros kelionių iššūkiui - aplankyti ir savo akimis pamatyti visus saulės laikrodžius Lietuvoje.
Pažintį su saulės laikrodžiais logiška pradėti Saulės mieste - Šiauliuose. Šiame mieste rasite net du laikrodžius, iš kurių vienas, manoma, yra bene seniausias saulės laikrodis Lietuvoje, o kitas - aukščiausias.
Pietiniame Šiaulių katedros fasade iki šiol išlikęs saulės laikrodis. Tai metalo strypelis, nuo kurio krintantis šešėlis rodo laiką tarp 7 val. ryto ir 5 val. vakaro. Šio laikrodžio įrengimo data nežinoma. Istoriografijoje įsivyravusi nuomonė, jog tai vienas seniausių saulės laikrodžių Lietuvoje, paprastai nurodant 1625 ar vėlesnius metus. Bet greičiausiai jis įrengtas daug vėliau, 1880 m. per žaibo sukeltą gaisrą netekus mechaninio laikrodžio.
Saulės Laikrodžio aikštė įrengta 1986 m., minint 750-ąjį Šiaulių gimtadienį. Vieta naujam architektūriniam ansambliui parinkta tarp senosios miesto dalies, katalikų kapinių ir Talkšos ežero. Pagrindinė aikštės idėja – įprasminti tris svarbiausius Šiaulių miesto simbolius: Saulę, prisimenant Šiaulių žemėje įvykusį Saulės mūšį, šaulį, siejamą su miesto pavadinimo kilme, ir laiką, kuris prabėgo nuo tos dienos, kai miesto vardas buvo paminėtas pirmą kartą.
Architektūrinį ansamblį sudaro amfiteatro formos aikštė ir į 18 m aukštį kylanti kolona, kurią vainikuoja bėgančio šaulio skulptūra. Saulėtą dieną ši kolona tampa gnomonu – Saulės šešėlis, slinkdamas ciferblatu su įlietais metalo skaitmenimis (12, 3 ir 6), rodo geografinės platumos vietinį laiką. Tai aukščiausias saulės laikrodis Lietuvoje.
2013 m. rugpjūčio 29 d., po atnaujinimo į savo įprastinę vietą Saulės Laikrodžio aikštėje sugrįžo skulptūra „Šaulys“ – Šiaulių miesto simbolis, šiauliečių dažnai vadinamas „auksiniu berniuku“. Keturių metrų aukščio skulptūrai padengti prireikė 1900 aukso folijos lapelių, kurių storis – vos keli mikronai. Saulės laikrodžio aikštės projektą parengė šiauliečiai architektai A. Černiauskas, R. Jūrėla ir A. Višniūnas. „Šaulio“ skulptūrą sukūrė skulptorius S. Kuzma.
2018 m. atnaujinta ir aikštė, jos prieigos. Vakarais atsiveria visas aikštės grožis – įrengtas puikus apšvietimas, rekonstruoti takai traukia miestelėnus pasivaikščioti. Saulės Laikrodžio aikštė, nors ir įkurdinta prie Senųjų miesto kapinių, sulaukia daug jaunavedžių dėmesio, renkasi jaunimas. Tai viena dažniausiai fotografuojamų erdvių mieste, „Šaulio“ skulptūra reprezentuoja miestą – stilizuoti piešiniai atsiduria įmonių logotipuose.
Saulės laikrodžių gausa pasigirti gali ir Kaunas. Čia jų rasite net keturis. Vieną jų KTU mokslininkai įkurdino prie Chemijos technologijų fakulteto pastato, žalioje vejoje greta Radvilėnų plento. Tai žmogaus šešėlio saulės laikrodį. Ant vientisos akmens plokštės surašyti mėnesiai. Aplink išdėlioti dvi laiko juostas rodantys simboliai. Akmeninės gilės simbolizuoja žiemos, ąžuolo lapai – vasaros laiką. Norint sužinoti, kiek yra valandų, būtina, kad šviestų saulė. Tada reikia atsistoti nugara į Saulę ant mėnesį žyminčios plytos, ir šešėlis kris ant tam tikrą valandą žyminčios gilės arba ąžuolo lapo.
Šis saulės laikrodis įrengtas Pažaislio vienuolyne ant pietinės bažnyčios sienos. Detalesnių žinių apie laikrodžio istoriją nėra. Manoma, kad jis įrengtas XVII amžiaus pabaigoje. Nors laikrodis pablukęs, ant jo galima vis dar galima įskaityti lotynišką užrašą, kuris į Lietuvių kalbą išvertus reiškia „Saulei leidžiantis atmink, kad nusileis ir tavo gyvenimo saulė.“
Nuo Aleksoto žvelgiant į Kauno senamiestį puikiai matyti ant vieno VU KHF pastato sienos esantis saulės laikrodis. Dėl savitos formos kauniečiai įrenginį vadina besišypsančiu laikrodžiu. Skulptoriaus Antano Balkės ir architekto Ričardo Krištapavičiaus projektas įgyvendintas 1986 m. Laikrodžio dizainas įkvėptas gotikinių figūrų. Įdomu tai, kad saulės laikrodis skirtas parodyti tikslų Kauno miesto laiką.
"Iš visų galimų laikrodžių tipų, laiką rodo tik saulės laikrodis. Visi kiti – jį matuoja", – sako Jonas Navikas, KTU Elektros ir elektronikos fakulteto darbuotojo, saulės laikrodžių specialistas ir šio, didžiausio vertikalaus saulės laikrodžio Lietuvoje sumanytas. Universiteto valdžiai idėją palaiminus, beliko techninės detalės, kaip šį sumanymą įgyvendinti. Siena, kurią šiandien puošia jau atnaujintas saulės laikrodžio piešinys, yra pasisukusi į Rytus, todėl brėžinys įgavo asimetrinę formą. Kompiuteriu suformuotą brėžinį į daugiau kaip 80 kvadratinių metrų plotą perkėlė profesionalaus dailininko Alfonso Bendžiaus komanda.
Prie vertikaliojo saulės laikrodžio yra informacinė lentelė, paaiškinanti, kaip skaityti laiką pagal Saulę. Kai žiūrėsite į saulės laikrodį, prisiminkite, kad visų jų "rodyklė" – gnomonas – yra nukreipta į Šiaurinę žvaigždę, kad būtų lygiagreti Žemės sukimosi ašiai.
.jpg/640/355/crop)
Ant Parnidžio kopos, Nidoje, saulės laikrodis įrengtas ne šiaip sau – astronominiu požiūriu tai ideali ir vienintelė saulės laikrodžiui tinkama vieta Lietuvoje, nes joje atsiveria absoliutus matematinis horizontas. Šioje vietoje galite pamatyti kaip Saulė pateka iš vandens ir į vandenį nugrimzta. Unikalų saulės laikrodžio projektą 1995-ais metais sukūrė architektas Ričardas Krištapavičius. Profesorius Libertas Klimka jam talkino kaip senosios astronomijos specialistas, o meninę projekto dalį sukūrė skulptorius Klaudijus Pūdymas.
Nidoje yra ir dar vienas saulės laikrodis. Vilniaus dailės akademijos, Nidos meno kolonijos rezidentė Haruka Yamada (Japonija) Nidoje įvietino Saulę projektu "Miesto saulė". Ji ant pastato sienos išpiešė saulės laikrodžio ciferblatas, o nuo satelitinių antenų metamas šešėlis praeiviams visus metus rodo Saulės laiką.
Kretingos dvarą supantį parką 2002 m. papuošė Astronominis kalendorius su saulės laikrodžiu. Čia išdėstytos trylika skulptūrų, simbolizuojančių senosios baltų kultūros tradicijas, lietuviškas šventes.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Vilniuje saulės laikrodis, kaip dekoro elementas, buvo patvirtintas Valdovų rūmų atkūrimo komisijos dar 2008 metais. Dailininko Arvydo Každailio sukurta saulės laikrodžio kompozicija lengva, ažūrinė, buvo stengiamasi išgauti daugiau funkcionalių, o ne dekoratyvinių elementų.
Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos kiemelį puošia ir laiką skaičiuoja meninis akcentas "Laiko knyga" - saulės laikrodis - kalendorius. Pažvelgę į "Laiko knygą", jūs sužinosite, koks šią akimirką yra tikslus Saulės laikas Klaipėdoje (tikras, natūralus), o ne tas, kurį mums lemia sutartinės laiko juostos ir rodo įprasti laikrodžiai.
Laikrodžių muziejaus kiemelyje – saulės laikrodžių parkas. Šalia muziejaus pastato išlikusioje XIX a. įkurto parko dalyje pagal muziejaus darbuotojų parengtą teminį planą suformuotas uždaras saulės laikrodžių kiemelis. Čia 1989 m. kiemelio centre buvo įrengtas originalus ekvatorinis saulės laikrodis, rodantis tikslų vidutinį Klaipėdos miesto platumos Saulės laiką. 1991 m. buvo įrengta Saulės sistemos žvaigždynų kompozicija "Saulės kelias per žvaigždynus". 1997 m. 62 kv. m. sienoje sumontuotas vertikalus saulės laikrodis. 1999 m. įrengtas horizontalus saulės laikrodis – dekoratyvinė kompozicija "Išmatuok laiką savo šešėliu". Muziejaus lankytojai, saulėtą dieną atsistoję specialiai įrengtoje aikštelėje, gali savo šešėliu išmatuoti Saulės laiką. 2001 m. lankytojams buvo pristatytas "Gėlių kalendorius". Žemės plotas padalintas į 12 mėnesius simbolizuojančių dalių, kuriose kiekvieną mėnesį žydi skirtingų rūšių gėlės.
Akmeninis Saulės sistemos modelis Etnokosmologijos muziejaus teritorijoje kuriamas jau daugiau nei dešimtmetį. Ir jis dar nebaigtas. Šio tobulo Laikrodžio autorius – Vladas Kuzinas, 2005-aisiais tituluotas Kalvių Karaliumi. Laikrodis Etnokosmologijos muziejuje – didžiausias kaltinis rankų darbo erdvinis saulės laikrodis Lietuvoje.
2010 m. netoli Raižių mečetės pastačius paminklą Vytautui Didžiajam (skulpt. Jonas Jagėla) ta pačia proga prie mečetės buvo sumontuoti Jono Naviko sukurti du saulės laikrodžiai, kurių vienas rodo vietos laiką, antrasis – Griunvaldo (Lenkija). Tai vieninteliai tokie laikrodžiai Lietuvoje.
Švėkšnos parke, kurį dar XIX a. pradžioje pradėjo rengti grafai Pliateriai ir jo grožiu mėgaujamasi iki šiol, galima aplankyti daug kultūrinio paveldo. Vienas jų - saulės laikrodis. Priešais vilą stovintis 1912 metais įrengtas saulės laikrodis primena nedidelį apskritą burtų staliuką. Laikrodis išlietas iš cemento, Jurgiui Pliateriui atvežus formas iš Paryžiaus. Laikrodžio originalas yra Paryžiaus Luvro muziejuje. Laikrodis papuoštas šokančių ir grojančių figūrų bareljefais.
Į šį rinkinį-maršrutą nepateko visi, galbūt jau sunykę, mažesni ar mažiau reikšmingi Lietuvoje esantys saulės laikrodžiai. Bet pateikiame sąrašą mums žinomų saulės laikrodžių, apie kuriuos informacijos nėra maršrute. Bet jei labai norėsite, neabejojame, kad pavyks rasti daugiau informacijos apie juos:
.jpg/640/355/crop)
