Šiauliai – miestas prie Kryžių kalno ar Kryžių kalnas prie Šiaulių?! Koks bebūtų atsakymas, Kryžių kalnas yra ypatinga ir išskirtinė, pasauliniu mastu žinoma ir unikali vieta, jungianti miestą su Kalnu, Kalną su miestu – Saulės miestu. O ar žinote, kiek dar daug kito, nemažiau įdomaus ir išskirtinio yra Šiauliuose? Visos Šiaulių lankytinos vietos laukia Jūsų. Jas visas rasite pamatykLietuvoje.lt žemėlapyje.
Kad išsirinkti iš ilgo sąrašo ir susiplanuoti kelionę į Šiaulius būtų lengviau www.pamatykLietuvoje.lt sudarė rekomenduojamų Šiaulių lankytinų vietų TOP 10:
Vilniaus gatvė, kaip ir Tilžės gatvė, nutiestos XVIII amžiuje. Tai istorinis traktas, vedantis iš rytų į vakarus, o Tilžės gatvė – iš pietų į šiaurę. 1975 metais Vilniaus gatvės centrinė dalis (nuo Žemaitės gatvės iki Draugystės prospekto) tapo pėsčiųjų gatve. Tuometinė Vilniaus pėsčiųjų gatvė buvo unikalus reiškinys ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Sovietų Sąjungoje. Kaip Paryžius didžiuojasi savo Eliziejaus laukais, taip Šiauliai didžiuojasi savuoju bulvaru, nes tai trečiasis pagal senumą bulvaras Europoje: po Roterdamo (1972 m.) ir Erfurto (1973 m.).
Pagrindinė miesto gatvė neprarado savo reikšmės per visus Šiaulių miesto vystymosi laikotarpius. Atkūrus nepriklausomybę, ši miesto dalis ypač išaugo ir išgražėjo, tapo svarbiausia šiauliečių laisvalaikio leidimo, poilsio, pramogų ir prekybos vieta.
Tai renesanso epochos architektūros paminklas. Pirmoji medinė bažnyčia buvo pastatyta dar 1445 metais. Naujoji mūrinė bažnyčia statyta 1617–1626 metais. Karai, vėtros ir audros ne kartą niokojo bažnyčią. Kas keletą dešimtmečių bažnyčia buvo remontuojama, rekonstruojama. Atvykstantiems miesto svečiams katedra iš toli matomas orientyras rodantis, kur yra miesto centras.
Praėjus keleriems metams po Šiaulių bažnyčios pastato pašventinimo 1634 m., miestiečių prašomas, karalius Vladislovas Vaza leido bažnyčios bokšte įrengti laikrodį. Laikrodis Lietuvos bažnyčiose – retas reiškinys. Jį įsirengti įstengdavo ne kiekvienas miestas ar miestelis, nepigiai kainuodavo ir jo išlaikymas. 1676 m. vizitacijos dokumente minimas šalia didžiojo varpo įtaisytas valandas mušantis įrenginys, vadinamas cimbolais.
Pietiniame bažnyčios fasade iki šiol išlikęs saulės laikrodis. Tai metalo strypelis, nuo kurio krintantis šešėlis rodo laiką tarp 7 val. ryto ir 5 val. vakaro. Šio laikrodžio įrengimo data nežinoma. Istoriografijoje įsivyravusi nuomonė, jog tai vienas seniausių saulės laikrodžių Lietuvoje, paprastai nurodant 1625 ar vėlesnius metus. Bet greičiausiai jis įrengtas daug vėliau, 1880 m. netekus mechaninio laikrodžio.
Chaimo Frenkelio vila – viena iš populiariausių kultūrinio turizmo vietų Šiaurės Lietuvoje ir vienas iš brangiausių Šiaulių karūnos deimantų. Vila – moderno architektūros statinys, žavintis interjere išlikusia medžio apdaila, puošniais lipdiniais, tapybos fragmentais. Dviejų aukštų viloje įrengta stilizuota, turtingą dvaro gyvenimą, dvarininkų buitį, kultūrinius ir meninius poreikius atspindinti muziejinė ekspozicija.
Tokio muziejaus gali pavydėti ir šokolado industrija garsėjantis Briuselis. Saldainių fabrikas "Rūta", bemaž šimtmetį viliojęs praeivius saldžiais šokolado, karamelės, skrudintų riešutų ir verdamų uogų kvapais, 2012 m. pravėrė savo senojo pastato duris lankytojams. Būtent čia, senajame fabriko pastate, įsikūrė "Rūtos" šokolado muziejus. Muziejaus ekspozicija pristato ne tik įdomią fabriko istoriją, bet ir atveria keturių tūkstantmečių šokolado vartojimo paslaptis ir ypatumus.
Tai vienintelis specializuotas dviračių istorijai skirtas muziejus Lietuvoje lankytojus pasitinka interaktyvia ekspozicija. Daugiau kaip prieš tris dešimtmečius įkurtame muziejuje dera tradicinės ekspozicijos ir naujausios technologijos. Kiekvienas lankytoja čia tampa aktyviu dalyviu, galinčiu susipažinti su dviračio istorija ir išmėginti šios transporto priemonės teikiamas pramogas.
Fotografijos muziejaus – vienintelis specializuotas fotografijos meno ir technikos muziejus Lietuvoje, svarbus daugiafunkcinis fotografijos centras, kuris saugo ir reprezentuoja reikšmingą beveik 150 000 eksponatų ir muziejinių vertybių Lietuvos vizualiojo paveldo, fotografijos technikos ir įrangos, spaudinių ir dokumentų rinkinį. 2014 m. modernizuotame muziejuje organizuojamos šiuolaikinės ir istorinės Lietuvos ir užsienio fotografijos parodos, vyksta susitikimai su autoriais, fotografijos tyrinėtojais, edukaciniai užsiėmimai bei kita įvairiapusė šiuolaikiška ir inovatyvi edukacinė ir pramoginė veikla.
Katinų muziejus, jau beveik 30 metų visame pasaulyje garsinantis Šiaulių miestą, įkurtas 1990 metų gegužės 17 dieną, tuometinėje Jaunųjų gamtininkų stotyje. Jį įkūrė Vanda Kavaliauskienė, (1923-2011 m.), provizorė, daug metų dirbusi ir vadovavusi Šiaulių krašto farmacijos sistemai. Eksponatus šiam muziejui ji daugelį metų rinko, kolekcionavo, o vėliau čia pristatė savo gausią, įvairiausių katinėlių kolekciją. Pirmasis eksponatas – tai, mažas juodas medinis katinėlis, atkeliavęs 1962 metais iš Lenkijos.
Saulės laikrodžio aikštė įrengta 1986 m., minint 750-ąjį Šiaulių gimtadienį. Vieta naujam architektūriniam ansambliui parinkta tarp senosios miesto dalies, katalikų kapinių ir Talkšos ežero. Pagrindinė aikštės idėja – įprasminti tris svarbiausius Šiaulių miesto simbolius: saulę, prisimenant Šiaulių žemėje įvykusį Saulės mūšį, šaulį, siejamą su miesto pavadinimo kilme, ir laiką, kuris prabėgo nuo tos dienos, kai miesto vardas buvo paminėtas pirmą kartą.
2013 m. rugpjūčio 29 d., po atnaujinimo į savo įprastinę vietą Saulės laikrodžio aikštėje sugrįžo skulptūra "Šaulys" – Šiaulių miesto simbolis, šiauliečių dažnai vadinamas "Auksiniu berniuku". Keturių metrų aukščio skulptūrai padengti prireikė 1900 aukso folijos lapelių, kurių storis – vos keli mikronai.
2013 m. rugpjūčio 29 d., po atnaujinimo į savo įprastinę vietą Saulės laikrodžio aikštėje sugrįžo skulptūra "Šaulys" – Šiaulių miesto simbolis, šiauliečių dažnai vadinamas "Auksiniu berniuku". Keturių metrų aukščio skulptūrai padengti prireikė 1900 aukso folijos lapelių, kurių storis – vos keli mikronai.
Lietuvos rekordų knygoje rašoma, kad tai didžiausia gyvūno skulptūra: jos svoris – beveik 7 tonos, ilgis – apie 15 metrų, aukštis – 6,6 metrai, plotis – 4,15 metro. Plieninėje "Geležinės lapės" širdyje (1,20 m aukščio ir 0,90 m pločio) įdėta kapsulė su vario plokštėje iškaltais žodžiais mūsų ainiams.
Žaliūkių malūnininko sodyba – etnokultūros, tradicinių papročių ir pramogų erdvė, supama šiuolaikinio miesto. Sodyboje atkurta malūnininko troba, restauruotas vienintelis Šiauliuose išlikęs XIX a. antros pusės Lietuvos tradicinės medinės architektūros statinys – Žaliūkių vėjo malūnas. Ištisus metus sodyboje vyksta kasdienis malūnininko šeimos gyvenimas: malami grūdai, kepama duona, o kasdienybę paįvairina švenčiamos lietuvių kalendorinės šventės.
