Sudargo piliakalnių kompleksas

Ant Nemuno kranto, prie sienos su Kaliningrado sritimi, pačiame Šakių rajono pakraštyje atsiveria penkių Sudargo piliakalnių kompleksas, menantis čia vykusias lietuvių kovas su kryžiuočiais.

Šis paminklas po Kernavės piliakalnių laikomas svarbiausiu istorine, archeologine ir kultūrine prasme.

Viduramžiais čia stovėjo viena svarbiausių gynybinių pilių kovose su kryžiuočiais. Jų pulkai dažnai puldinėjo Sudargą, ir 1317 metais kryžiuočiams pavyko sudeginti Sudargo pilį, gynusią kelią į Lietuvą. Kautynėse didikas Sudargas žuvo, o jo šeimyna pateko į nelaisvę. Gyvenvietė buvo žvėriškai nusiaubta. Po šių įvykių pilis neatstatyta, tačiau pati gyvenvietė neišnyko.

• 1724 m. Jurbarko seniūnas Jonas Radvila išrūpino Sudargui miestelio teises.
• 1792 m. savivaldos – laisvojo miesto teises ir herbą. Sudargui suteikė Lenkijos ir Lietuvos karalius Stanislovas Augustas.

Niekur Lietuvoje nepamatysi tokios panoramos, kaip čia - nuo Vorpilio piliakalnio. Čia pat papėdėje - pilkai melsva Nemuno juosta. Jeigu diena giedri ir skaidri, o regėjimas geras, anapus Nemuno galima įsižiūrėti net už 30 kilometrų esančius Tauragės kaminus. O akyliausieji giriasi, vakaruose įmatą net Ragainės ir Tilžės bokštus.

Susipažinti su šia ypatinga vieta pradėkite nuo miestelio centre išlikusių senosios bažnyčios pamatų. Sudargas taip pat reikšminga vieta Lietuvos knygnešių istorijoje, čia buvo Didžiojo knygnešio Martyno Sederevičiaus veiklos centras.

M. Sederevičiaus ir jo bendražygio S. L. Kušeliausko kapą galite aplankyti miestelio kapinėse.

Link piliakalnių galite pasirinkti eiti ar važiuoti - piliakalnių papėdėse rasite įrengtas automobilių stovėjimo aikštelės ir poilsio vietas.

Siūlome pradėti nuo Balnakalnio ir paskutiniu piliakalniu pasilikti Vorpilį, nuo kurio atsiveria tikriausiai įspūdingiausia panorama.

Piliakalnis yra kairiojo Nemuno kranto šlaito iškyšulyje. 1970-aisias atlikus piliakalnio archeologinius tyrinėjimus nustatyta, kad kultūrinio sluoksnio nėra, tačiau pylime rasta suanglėjusių užtvaros rąstų, geležinis įmovinis ietigalis, akmeninio kirvio ir trinamųjų girnų fragmentų, lygiosios keramikos. Nustatyta, kad pylimas įrengtas I tūkst. po Kr. pradžioje, antrą kartą stiprintas ir sunaikintas V–VI a. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniam emuziejuje. Datuojamas I tūkst.–II tūkst. pradžia.

Piliakalnis su gyvenviete įrengtas aukštumos kyšulyje, juosiamame daubų, besileidžiančių į Nemuno slėnį. Piliakalnio aikštelės pietvakarinėje pusėje supiltas pylimas. 1970 m. ištyrus pylimą, aptiktas židinys, geležinis peilis-pjautuvėlis, kaulinės ylos fragmentas, lygiosios ir grublėtosios keramikos. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Piliakalnis datuojamas I tūkst.–II tūkst. pradžia.

Keliaudami toliau rasite keletą įdomių paminklų: Sudargo krašto kaimams atminti ir Sudargo gynėjams.

Bevardis piliakalnis - tai į Nemuno slėnį įsiterpęs 35 x 45 m dydžio aukštumos kampas, iš šiaurės, šiaurės vakarų ir rytų apjuostas giliomis daubomis. Tyrinėjant aptikta sunaikinto kultūrinio sluoksnio žymių. Datuojamas I tūkst.–II tūkst. pradžia.

Pilaitė įrengta 100 m į rytus nuo Vorpilio. 1970 m. ištyrus 45 m2 plotą, rastas kultūrinis sluoksnis (aptikta lygiosios, grublėtosios ir žiestosios keramikos). Datuojamas I tūkst.–II tūkst. pradžia.

Vorpilio šlaitai statūs, nuo 12 iki 27–40 m aukščio. Aikštelė netaisyklingo ovalo formos, maždaug 35 m ilgio ir iki 30 m pločio.

Piliakalnio aikštelėje rastas buvusios gyvenvietės kultūrinis sluoksnis, kuriame aptikta keramikos, geležies lydymo atliekų, gyvūnų kaulų, tinko gabalėlių. Aikštelės įžemyje rastos penkios stulpavietės. Pagal radinius piliakalnis datuotinas pirmojo tūkstantmečio laikotarpiu, galbūt antrojo pradžia.