Susipažinkite su Utenos krašto populiariausių, daugiausia lankytojų sulaukiančių vietų dešimtuku. Šis sąrašas sudarytas remiantis Utenos turizmo informacijos centro informacija.
Vaizdingas Dauniškio parkas yra pamėgta uteniškių ir miesto svečių vieta. Čia įrengti suoleliai, vaikų žaidimų aikštelės, parko teritorija apšviesta. Vasarą Dauniškio ežero pakrantėje renkasi maudynių bei saulės vonių mėgėjai, vakarais vyksta koncertai ir kiti renginiai. 2011 metais Utena atšventė 750 metų jubiliejų. Šios šventės proga Dauniškio ežeras pasipuošė šviečiančiu ir grojančiu fontanu su vandens ekranu. Fontanas dienos ir vakaro programomis parko lankytojus džiugina šiltuoju metų sezonu.
Nauja ir artima, netikėta ir pažįstama – Utenos miesto istorinė ekspozicija kraštotyros muziejuje. Gal tai būsite Jūs, kuriam įdomi pati seniausia Utenos praeitis ar miestelėnų kasdienis gyvenimas... O gal tai Jūs, kuris nori paklaidžioti po senąjį ir dabartinį miestą išmaniųjų technologijų pagalba... Utenos kraštotyros muziejus – vieta proto mankštai, geroms emocijoms ir turiningam poilsiui.
Laisvės kovų muziejus yra įsikūręs buvusioje siaurojo geležinkelio stotyje. Muziejaus ekspozicijos atskleidžia pagrindinius 1940–1965 m. Utenos krašto ir Lietuvos įvykius, juos palyginant su gyvenimu už geležinės uždangos. Tai bandymas per vieno šalies kampelio istoriją pažinti ne tik visos Lietuvos, bet ir Europos valstybių praeitį. Totalitarinių režimų priespauda tapo bendru XX a. senojo žemyno skauduliu. Ekspozicija parengta istorinių kontrastų principu, ją sudaro 5 dalys, pasakojančios ir gretinančios totalitarinių režimų patirtis.
Utenos pašto kompleksas statytas 1830-1835 m., tai trakto Sankt Peterburgas-Varšuva vidurys, seniausias iki šiol išlikęs Utenoje mūro pastatas, seniausias miesto architektūros paminklas. Komplekse buvo poilsio kambariai laukiantiems karietų, fligeliuose buvo vežikų kambariai, kareivinės, arklidės, ratinėje puikavosi transporto priemonės – karietos, keleivių diližanai, furgonai. Po pastatu yra rūsys, kuriame buvo įrengta saugykla, laikinas kalėjimas. Rūsys iki šiol išliko be didesnių pakitimų, jame veikia dailės mokyklos galerija „Rūsys“, rengiamos parodos. Senasis pakelės ansamblis sėkmingai pritaikytas šių dienų mokslo, meno ir kultūros, edukacijos reikmėms.
Utenos aludarystės pažinimo centras yra įsikūręs „Utenos alaus“ darykloje. Čia galite apžiūrėti „Utenos“ prekės ženklo inovacijų, komunikacijos, reklamos ekspoziciją, dalyvauti ekskursijoje po daryklą, kurios metu susipažinsite su alaus gamybai naudojamomis žaliavomis, aplankysite alaus virimo, fermentacijos ir išpilstymo cechus ir savo akimis pamatysite, kaip gimsta „Utenos“ alus.
Tai puiki vieta praleisti laisvalaikį su draugais ar šeima. Aptvertoje 2 ha ploto teritorijoje eksponuojama daugiau nei 40 skirtingų veislių triušių ir triušiukų, kuriuos lankymosi metu galėsite paglostyti ir pamaitinti. Triušiukų slėnyje taip pat galima pasigrožėti tauriaisiais elniais, Kamerūno ožiukais, nutrijomis, įvairiais paukščiais: stručiais, fazanais, kalakutais, dekoratyvinėmis vištomis, žąsimis, antimis, putpelėmis ir kitais šio slėnio gyventojais. Čia galėsite ir papramogauti: pajodinėti Poni arkliuku, pašokinėti ant batuto, pamėtyti kamuolį į krepšį, pasisupti sūpynėmis, pažaisti smėlio dėžėje ar tiesiog pailsėti pavėsinėje, pasigrožėti gamta.
Keramikas Vytautas Valiušis, dabar jau tituluojamas pirmuoju nepriklausomos Lietuvos puodžių karaliumi, 2001 m. įkūrė keramikos muziejų. Muziejaus ekspozicijų salėse rodoma apie 700 autentiškų senosios keramikos pavyzdžių, kurie skiriasi savo forma, paskirtimi, gamybos technika, puošyba. Šalia jų eksponuojami nauji keramikos kūriniai, etnografiniai eksponatai. Keramikos muziejaus dirbtuvėse įrengtos trys modernios patalpos: viena iš jų skirta lipdytinės keramikos mokymuisi, antra – žiedžiamosios, trečiojoje pastatytos keramikos degimo krosnys. Įrengtos penkios keramikų darbo vietos. Muziejaus lankytojai, atsisėdę prie žiedimo rato, gali pabandyti žiesti puodus.
Sodyba pastatyta daugiau kaip prieš 100 metų. Be jos sodybvietėje išliko tvartas, rūsys ir svirnas. 1982 m. sodyba įrašyta į istorijos paminklų sąrašą. Gyvenamajame name eksponuojamos Miškinių šeimos nuotraukos, knygos, buities daiktai, baldai, klėtyje įrengta memorialinė Antano ir Motiejaus Miškinių ekspozicija, restauruotame tvarte yra kambarėlis, kuriame M.Miškinis Pirmojo pasaulinio karo metais mokė aplinkinių kaimų jaunimą. A. ir M. Miškinių literatūrinėje - etnografinėje sodyboje organizuojama A.Miškinio literatūrinės premijos įteikimo šventė, Žiemos skaitymai, Poezijos pavasarėliai, rodomi spektakliai, pristatomos naujai išleistos knygos ir kiti tradiciniai renginiai.
Piliakalnis (Utenio Pilis, Didysis piliakalnis) datuojamas I tūkst. pr. Kr. pradžia - II a. ir XIV-XV a. pradžia. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Utenėlės upės kairiajame krante. Spėjama, kad XIII amžiuje čia stovėjo Nalšios kunigaikščio Daumanto pilis, prie kurios ir kūrėsi gyvenvietė, davusi užuomazgą Utenos miestui. Narkūnų piliakalnio radiniai liudija, kad ten jau buvo gyvenama, ginamasi nuo priešų, verčiamasi prekyba ir amatais nuo II tūkstantmečio prieš Kristų pabaigos. Pilį 1433 m. sudegino Livonijos ordinas. Uteniškiai ir miesto svečiai gausiai susirenka ant Narkūnų piliakalnio įvairių švenčių proga.
Užpaliai – 15 km į šiaurę nuo Utenos nutolęs miestelis, išsidėstęs abipus Šventosios upės. Pačiame miestelio centre pasitinka Šv. Florijono paminklas, prie kurio kiekvieną pavasarį vyksta turininga ugniagesių šventė. Užpalių miestelio gyventojai didžiuojasi turėdami didingą Šv. Trejybės parapijos mūrinę gotikinio stiliaus bažnyčią, kuri pastatyta 1892 metais. Šventoriuje rymo sena mūrinė varpinė, statyta 1847 m. Kas atvyksta pasigrožėti Užpalių krašto gamta, būtinai aplanko Šv. Krokulės šaltinį, garsėjantį savo magišku vandeniu. Netoli Šeimyniškių piliakalnio pasitinka atodanga su konglomerato uola. Tai gana aukštas molio ir žvyro luitas.
