Pėsčiomis per senąją Tauragę

Lietuvos pietvakariuose, ant Jūros upės kranto, prie Karaliaučiaus – Rygos kelio, jau penkis šimtmečius gyvuoja miestas, mūsų sentėvių gražiai pavadintas – Taurage. Vietovardis sudėtas iš dviejų žodžių - tauras ir ragas. Rašytiniuose šaltiniuose Tauragė paminėta 1507 metais, bet miesto įkūrimas siekia ankstesnius laikus. Istorijos vingiuose Tauragė atsidūrė dviejų skirtingų etninių, religinių, politinių pasaulių terpėje. Kartais šis kraštas turėjo būti siena, skiriančia šiuos pasaulius, o kartais juos jungiančiu tiltu. Dėl to, tarsi pušelė prie didelio tako, Tauragė įgijo tik jai būdingą charakterį ir savitą, nepakartojamą atspalvį.

Pažintį su Taurage pradėkime nuo Tauragės pilies, kuri yra tarsi mūsų miesto vizitinė kortelė. Tai XIX amžiaus vidurio architektūrinis ansamblis, pastatytas carinės Rusijos muitinės poreikiams, nors tarp romantikų vis dar sklando įvairios legendos apie paslaptingus pilies tunelius ir požemius.

Dabar dalyje pilies patalpų įsikūręs Tauragės krašto muziejus "Santaka", kuris atsinaujinęs Jūsų lauks nuo 2019 m. pavasario. Muziejuje nuobodžiauti neleis modernios technologijos: 360 laipsnių filmukas apie Tauragės istoriją, virtualios realybės pramoginio, relaksacinio pobūdžio salė, ištisus metus žaliuojanti obelis, magnetinės dėlionės, lietimui jautrūs ekranai pažintiniams žaidimams, archeologiniai kasinėjimai kinetiniame smėlyje ir daug kitų įdomybių.

Išėję iš Tauragės pilies kiemelio, kitapus gatvės išvysime dar vieną XIX a. statinį – pašto pastatų kompleksą, kurį sudaro paštas, užeigos namas ir arklidės. 1843 m. spalio 10 d. čia buvo apsistojęs prancūzų rašytojas Honoré de Balzac, iš kur parašė laišką savo būsimai žmonai, lenkų aristokratei Evelinai Hanskai į Sankt Peterburgą. Tai vienintelis laiškas, kurį Balzakas parašė Lietuvoje. Senuoju plentu "Sankt Peterburg – Tilžė" toliau leiskimės žemyn Jūros upės link.

Pakeliui matysime Kultūros namus, anksčiau buvusius Šaulių sąjungos namus bei paminklą skirtą Vlado Putvinskio atminimui.

Šalia Jūros upės įrengtas parkas, remiantis senosios baltų kultūros simboliais – dangaus šviesuliais. Jame kiekvienas galėsite susipažinti su tik jums skirtu Zodiako ženklu ir, remiantis baltų mitologija, išsiaiškinti, ką per šiuos ženklus jums gali pasakyti mūsų protėviai.

Kelionę tęsime besigrožėdami Jūros krantine. Priėję pėsčiųjų tiltą, aukštu Jūros krantu grįžtame į miesto centrą.

Tik užkopę į viršų išvysime bunkerį, vadianamą DOT‘u. Tai gynybinės linijos, pradėtos įrenginėti 1940 m., sudedamoji dalis.

Visai šalia ir Švč. Trejybės bažnyčia. Bažnyčia mūrinė, kryžminio plano su aštuonsieniu bokštu, turi romantizmo ir klasicizmo architektūros bruožų. Viduje dar XVIII a. gaminti vargonai. Apsilankę bažnyčioje, sukame į Prezidento gatvę.

Prezidento gatvę kerta Vytauto gatvė. Šių gatvių susikirtime, nedideliame skverelyje stovi 1990 metais atstatytas Vinco Kudirkos paminklas.

Šalia stovi Martyno Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčia statyta 1843 metais. 1987 metais prie centrinio bažnyčios įėjimo, į esančias nišas buvo patalpintos kalto vario Martyno Mažvydo ir Martyno Liuterio skulptūros (aut. A. Bagdonas).

Toliau paėję Vytauto gatve, prieisime Dariaus ir Girėno gatvę. Čia stovi 1935 metais statytas architektų A. Funko ir M. Songailos projektuotas bankas. Pastato architektūroje jaučiamos neoklasicistinės tendencijos. Tai vienas žymiausių tarpukario metų pastatų Tauragėje.

Šioje vietoje ir baigiame trumpą pažintį su Taurage.