Trasa vingiuoja Aukštadvario urbanistiniu draustiniu. Keliaudami ja susipažinsite su Aukštadvario miesteliu, gamtos bei kultūros vertybėmis.
Aukštadvaris, įsikūręs šalia karališkojo vieškelio, jungusio Trakų ir Birštono pilis, turėjo galimybę plėstis. Lietuvos Metrikoje nurodoma, kad 1512 metais Aukštadvario dvaras įtraukiamas į LDK dvarų sąrašą.
1629 m. Žemaitijos seniūno Jono Alfonso Liackio ir jo žmonos Joanos Tolvaišaitės pastangomis buvo pradėta statyti 12 vietų šv. Domininko vienuolynas ir bažnyčia (dabar koplyčia). Čia veikė pradžios mokykla.
Lankytojų centro darbuotojai mielai suteiks Jums reikiamą informaciją apie parką, lankomus gamtos ir kultūros paveldo objektus, pažintines trasas, poilsio vietas.
Čia įrengti terminalai norintiems susipažinti su parko kultūros paveldu, gamta. Pirmai pažinčiai su regioniniu parku kviečia interaktyvus maršrutų stendas.
Rašytiniuose šaltiniuose Aukštadvaris minimas XV a. kaip Didžiojo kunigaikščio dvaras. XVI a. – XVIII a. dvaras priklausė bajorams Liackiams. XIX a. pr. Aukštadvario dvarą, miestelį ir aplinkinius kaimus valdė dvarininkai Malevskiai. Nuo XX a. pradžios - Mongirdai.
1957 – 1960 m, tyrinėjant piliakalnį, rasta senos gyvenvietės likučių, juvelyro dirbtuvė, papuošalų, metalo lydymo krosnelių liekanų, strėlių, ietigalių. Žmonės čia įsikūrė II – I a. prieš Kr. X – XIV a. piliakalnyje stovėjo medinė Navinpilio pilis.
Šaltinis yra Aukštadvario pietvakariniame pakraštyje. Trykštantis šaltas, geros kokybės šaltinio vanduo nuteka į Verknės senvagę. Ant jos krantų prieškario laikais stovėjo malūnas, lentpjūvė, tiltas. Gyventojai šį vandenį nuo seniausių laikų naudojo ne vien gėrimui, bet ir gydymui.
Akmenimis grįstoje aikštėje visais laikais virė gyvenimas – vyko turgūs, įvairūs susibūrimai, šventės. 1569 metais, išrūpinus Aukštadvario miestelio teises, ypač suklestėjo prekyba ir amatai. Aikštės viduryje išlikęs senas šulinys, iš kurio miestelėnai semdavo vandenį. Pasakojama, kad šiuo vandeniu troškulį malšino ir imperatoriaus Napaleono kariauna. Iki šiol čia prekiaujama, vyksta miestelio renginiai.
Aikštė ir miestelio senoji dalis yra Aukštadvario urbanistinis draustinis.
Pastatyta 1913 m pietrytinėje miestelio dalyje, šiaurės vakariniame Navos ežero krante. Bažnyčia medinė, istorinė.
Pagonybės laikais ant šio alkakalnio vykdavo aukojimų apeigos. 1863 m., valstiečių sukilimo metu, ant kalno buvo kariami nepaklusnūs baudžiauninkai. Stataus pakilimo į kalną iš Trakų pusės aukštis yra apie 100 m. Iš viršaus atsiveria puikus vaizdas į Navos ežerą.
Prie Skrebio botaninio draustinio, šalia Kartuvių kalno, tūno prisišliejęs apvalaus dubenėlio formos paslaptingas Marčežeris, kitaip dar vadinamas Žaliuoju ežeru. Tai vienas iš Lietuvos žaliųjų ežerų, kurio plotas 1,8 ha.
