Nepamiršti Panevėžio fabrikai

Atsisiųsti GPX
Maršrutai Pėsčiomis 11 objektų 1 dienos
Maršrutas

Panevėžys nuo seno vadinamas pramoniniu miestu, pramonė čia kūrėsi ir plėtėsi XIX amžiaus antroje pusėje. Siekiant plėsti miestą, šiuo laikotarpiu buvo pastatyta nemažai gyvenamųjų rajonų, kultūros židinių bei gamyklų ir fabrikų. Kviečiame pasivaikščioti po Panevėžį ir įsitikinti – ar tikrai jis vis dar pramonės miestas.

Kalnapilis (Taikos al. 1)
55.737663, 24.35166
Vykti Vykti
"Kalnapilis" Nuotr.: ©VšĮ "Panevėžio plėtros agentūra"

„Kalnapilio“ alaus darykla – pati seniausia Panevėžio įmonė ir viena stambiausių alaus daryklų Lietuvoje, sėkmingai veikianti nuo 1902 m. Tai vienintelė įmonė Lietuvoje, nuo savo įkūrimo dienos niekada nenustojusi gaminti alaus. Šią alaus daryklą įkūrė vokiečių kilmės dvarininkas Albertas Foigtas, todėl iš pradžių ji turėjo vokišką pavadinimą „Bergschlosschen“. Išvertus iš vokiečių kalbos, tai reiškė „pilaitė ant kalvos“. 1935 m. ši alaus darykla tapo akcine bendrove ir buvo pavadinta lietuviškai ― „Kalnapilis“. Pradėjusi vos nuo trijų alaus rūšių, 1929 m., įsigijus įmonę H. ir I. Chazenams, alaus darykla gamino jau penkių rūšių alų: „Pilzeno“, „Tamsųjį“, „Stprųjį“, silpną „Stalo“ bei „Strong Ale“. Pagamintas alus arkliais pakinkytu vežimu buvo išvežiojamas net po 40 alinių ir krautuvių Panevėžio bei Ukmergės apskrityse. Iki alaus daryklos įsteigimo per metus Panevėžio mieste buvo suvartojama 8 tūkstančiai kibirų degtinės už 62 tūkstančius rublių. Alaus daryklos įsteigimas turėjo sumažinti stipriųjų alkoholinių gėrimų vartojimą.

"Kalnapilis" Nuotr.: ©VšĮ "Panevėžio plėtros agentūra"
Malsena. Roquette Amilina (J. Janonio g. 12)
55.741543, 24.320669
Vykti Vykti
Malsena. Roquette Amilina Nuotr.: ©VšĮ "Panevėžio plėtros agentūra"

Panevėžys visuomet buvo Lietuvos ir Baltijos šalių malūnų pramonės sostinė. Ne vienerius metus miestas buvo laikomas didžiausiu Lietuvos grūdų malimo centru. Derlingose Panevėžio krašto žemėse buvo išauginamas geras kviečių derlius, o1875 m. per Panevėžį nutiestas geležinkelis sudarė palankias sąlygas plėtotis pramoninei malūnininkystei. Dabartinės įmonės „Roquette Amilina“ ištakos siekia 1841 m., kai žydų kilmės B. Rubinšteinas čia įkūrė modernų malūną. Tai buvo pirmasis pramoninis malūnas mieste. Per metus jis sumaldavo daugiau nei penkis milijonus pūdų kviečių ir XIX a. pabaigoje per Panevėžį nutiestu Liepojos-Romnų geležinkeliu miltus gabendavo į Rygą, Liepoją, Varšuvą, Peterburgą bei Maskvą. Bėgant laikui malūnas plėtėsi: pergyveno karus, nacionalizaciją ir privatizaciją – tapo akcine bendrove „Malsena“, malimo ir makaronų pramonės lydere Baltijos šalyse.

Malsena. Roquette Amilina Nuotr.: ©VšĮ "Panevėžio plėtros agentūra"
Cukraus fabrikas (Įmonių g. 22)
55.741633, 24.316481
Vykti Vykti
Cukraus fabrikas Nuotr.: ©VšĮ "Panevėžio plėtros agentūra"

Cukraus fabrikas Panevėžyje veikė nuo 1940-ųjų iki pat 2008-ųjų metų. Pirmuosius keliolika metų po pastatymo tai buvo stambiausia Panevėžio įmonė: fabriko kompleksą sudarė 22 pastatai, o techniniu lygiu bei gamybos sudėtingumu šiam fabrikui anuomet neprilygo nei viena Panevėžio įmonė. Panevėžio cukraus fabriko pajėgumas buvo 100 000 tonų runkelių per sezoną. Sezono metu čia buvo įdarbinama iki 1000 darbininkų. Pastoviai fabrike turėjo dirbti apie 300 darbininkų. Gamybos procesas vykdavo lauke, požemiuose, nešvariuose runkelių paruošimo, o taip pat specialių santechninių sąlygų neturėjusiuose cukraus virinimo ir produktų skyriaus patalpose. Dirbančius alino temperatūrų skirtumai ir drėgmė.

Šiandien cukraus fabriko pastatai likę tušti. Buvusią gamyklos jėgą mena didžiuliai raudono mūro pastatai. Iš pastatų daugybės ir jų dydžio galime matyti, koks tai buvo didelis ir reikšmingas ne tik Panevėžio, bet ir visos Lietuvos pramonės objektas. Reikėtų paminėti ir tai, kad ilgą laiką cukraus fabrikas garsėjo ir savo kultūrine veikla. Jame veikė klubas, biblioteka, buvo įrengtas antrasis mieste televizorius, buvo suburtas cukraus fabriko vyrų choras. Kviečiame pasivaikščioti Įmonių gatvele, kuria keliaujant matysite buvusio fabriko didybę.

Cukraus fabrikas Nuotr.: ©VšĮ "Panevėžio plėtros agentūra"
Stiklo fabrikas (Pramonės g. 10)
55.751254, 24.311653
Vykti Vykti
Stiklo fabrikas. Nuotr.: ©VšĮ "Panevėžio plėtros agentūra"

Dabartinis „Panevėžio stiklas“, anuomet buvęs stiklo fabrikas, pradėtas statyti 1961 metais. Pirmoji jo produkcija – lakštinis stiklas, pagamintas 1965 m. kovo mėnesį keturiomis 2 m pločio vertikalaus stiklo tempimo mašinomis. Vėliau pradėti gaminti ir kiti stiklo produktai, 1966 – stiklo blokai, 1972 – stiklo apdailos plytelės, 1974 – stiklūnas. Čia gaminamos prekės buvo eksportuojamos net į Egiptą, Jordaniją, Jugoslaviją, Kiprą, Kubą, Kuveitą, Norvegiją, Olandiją, Prancūziją, Tunisą, Vokietijos Federacinę Respubliką. Sugriuvus Sovietų Sąjungai ir iš esmės pasikeitus rinkos sąlygoms, nuo 1992 metų buvo nutraukta visų gaminių, išskyrus lakštinį stiklą, gamyba. 1997 m. stiklo fabrikas tapo akcine bendrove „Panevėžio stiklas“.

Prie stiklo fabriko įsikūręs bene didžiausias „blusturgis“, panevėžiečių vadinamas „automobilių turgumi“. Jeigu keliausite savaitgalį, nepraleiskite progos apsilankyti.

Stiklo fabrikas. Nuotr.: ©VšĮ "Panevėžio plėtros agentūra"
Mėsos kombinatas (S. Kerbedžio g. )
55.742539, 24.378954
Vykti Vykti
Mėsos kombinatas. Nuotr.: ©VšĮ "Panevėžio plėtros agentūra"

XIX a. pirmąją pusę menanti viena didžiausių to meto miesto gamybinių įmonių – Panevėžio mėsos kombinatas – savo veiklą 1931 m. pradėjo kaip akcinė bendrovė „Maistas“. Tai buvo viena didžiausių pagal darbuotojų skaičių miesto įmonių. Daug dėmesio buvo skiriama darbuotojų darbo sąlygoms gerinti, skatinamos įvairios laisvalaikio veiklos. Įmonėje buvo aktyviai propaguojamas sportas, kultivuojamos įvairios sporto šakos, sovietmečiu rengtos sporto šventės. Įmonė turėjo net estradinį ansamblį, chorą ir pučiamųjų orkestrą.

Nematote pastatų? Taip, šiandien mėsos kombinatą mena tik administracinis pastatas ir vandens bokštas. Išlikusiame pastate vis dar veikia tikrų tikriausia valgykla, kurioje eilę metų niekas nepakitę. Jeigu būsite čia pietų metu, rekomenduojame užsukti. Tik paskubėkite – vietų gali nelikti.

Mėsos kombinatas. Nuotr.: ©VšĮ "Panevėžio plėtros agentūra"
Linas (S. Kerbedžio g. 23)
55.7425, 24.37888
Vykti Vykti
"Linas" Nuotr.: ©VšĮ "Panevėžio plėtros agentūra"

Tarpukario laikotarpiu Chazenai buvo vieni turtingiausių panevėžiečių. Leizeris Beras Chazenas buvo šeimos galva ir turėjo akcinę bendrovę „L. B. Chazenas ir sūnūs“ – linų šukavimo ir pakulų apdirbimo fabriką. Tai buvo stambiausia privati įmonė Panevėžyje. Po Pirmojo pasaulinio karo L. B. Chazenas atkūrė linų apdirbamąją pramonę ir buvo laikomas pirmuoju linų pirkliu Lietuvoje. Jau po karo L. B. Chazenas Ukmergės gatvėje nusipirko buvusios bendrovės „Mechanikas“ patalpas būsimajam lino fabrikui. Fabrikas supirkdavo iš ūkininkų jau išmintus ir išplūktus linus, o iš linų rūšiavimo punktų į fabriką buvo atvežami jau išrūšiuoti linai. Gamybiniai fabriko pastatai Panevėžyje buvo įvairiose vietose – Kęstučio, Margių, Ramygalos, Pušaloto gatvėse. Nors šio fabriko įkūrimas padėjo išspręsti moterų įdarbinimo problemą, tačiau moterų darbo sąlygos buvo sunkios. Linų mirkymo ceche buvo šalta ir drėgna, o mynimo patalpose darbuotojoms teko dirbti dulkėse, kurios gulė ant sienų, įrengimų, drabužių ir veidų.

Lino gamybos tradicijos Panevėžyje išlikusios iki šių dienų. Šiandien čia sėkmingai veikia akcinė bendrovė „Linas“ , gaminant įvairiausią lino produkciją. Nepamirškite užsukti į Lino gamyklos firminę parduotuvę „Gija“ ir įsigyti kokybiškų lino gaminių

"Linas" Nuotr.: ©Tadas Kazakevičius.
"Ekranas" (Elektronikos g. 1)
55.740708, 24.387259
Vykti Vykti
"Ekranas" Nuotr.: ©VšĮ "Panevėžio plėtros agentūra"

Nuo 1962-ųjų iki 2006-ųjų metų Panevėžyje veikusi įmonė „Ekranas“ buvo viena didžiausių įmonių visoje Lietuvoje ir viena didžiausių spalvinių kineskopų gamintojų Europoje. „Ekranas“ buvo tarsi miestas mieste ir gyvavo kaip daugialypis ne tik gamybinis, bet ir socialinis organizmas. Ypač sėkmingi „Ekranui“ buvo 1980–1985 metai. Per tą laiką gamyklos produkcijos realizacija padidėjo beveik du kartus, o darbuotojų skaičius išaugo 1,12 karto. Tuo metu tai buvo pati sėkmingiausia Panevėžio įmonė. Joje dirbo daugiau nei penktadalis miesto pramonės darbuotojų. Beveik kiekviena šeima Panevėžyje dar ir dabar yra vienaip ar kitaip susijusi su šia gamykla-milžine. Daugeliui „Ekranas“ buvęs gyvenimo mokykla: čia susipažinę žmonės kūrė šeimas, o kai kas ir palydėjo jaunystę.

Ten, kur kadaise buvo gaminami senos kartos televizorių kineskopai, dabar veikia medienos apdirbimo, automobilių detalių prekybos įmonės, autoservisai. Šiuo metu tvarkomą ir atnaujinamą „Ekrano“ pastatą ketinama paversti į logistikos centrą. Jeigu turite noro pasivaikščiokite po teritoriją, nustebsite kiek čia veikia smulkių įmonių. Išduosime paslaptį, kad čia galite paskanauti ir kepinių. Visai šalia gamyklos pastato – „Ekrano“ marios. Siūlome pasivaikščioti po naujai sutvarkytą pakrantę, ramiai praleisti laiką poilsio aikštelėse, pasigėrėti atsiveriančiu marių vaizdu.

Ekrano marių pakrantė.
55.733212, 24.385687
Vykti Vykti
Ekrano marių pakrantė. Nuotr.: ©VšĮ "Panevėžio plėtros agentūra"

Sutvarkyta „Ekrano“ marių pakrantė jau tapo traukos vieta leisti laisvalaikį. Pakrantė pritaikyta šeimoms su vaikais, jaunimui, senjorams ir specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Palei marių pakrantę vingiuojantis pėsčiųjų dviračių takas apjungia sporto ir poilsio infrastruktūros elementus. Veikia vandenslidžių parkas, įrengtos pikniko ir sporto zonos, vaikų žaidimų aikštelės, lauko instrumentai ir kita poilsio infrastruktūra. Šiltuoju metų laiku yra galimybė pasigrožėti mariomis plaukiant pramoginiu laivu ar vandens dviračiu. Marių pakrantė puiki vieta leisti laisvalaikį gryname ore.

Ekrano marių pakrantė. Nuotr.: ©VšĮ "Panevėžio plėtros agentūra"
Muilo fabrikas
55.72801, 24.37318
Vykti Vykti
Muilo fabrikas Nuotr.: ©VšĮ "Panevėžio plėtros agentūra"

Muilo gamyba Panevėžio muilo fabrike buvo pradėta 1933 m. Su vienu katilu per dieną buvo pagaminama 3000 kilogramų muilo. Muilo gamybos darbas buvo atliekamas rankomis. Iš pradžių buvo gaminamas skalbiamasis muilas „Skalbėja“. Vėliau greitai pradėtas gaminti tualetinis muilas „Gražuolė“. Produktų paklausa ir gamyba sparčiai augo. Tačiau fabrikas neapsiribojo vien muilo gamyba. Jame buvo skyriai, kuriuose buvo gaminamas ratų tepalas bei aukštos kokybės juodas, geltonas ir baltas batų kremas „Gaidys“.

Muilo fabrikas Nuotr.: ©VšĮ "Panevėžio plėtros agentūra"
Konservų fabrikas (Kranto g. 12)
55.731017, 24.35901
Vykti Vykti
Konservų fabrikas. Nuotr.: ©VšĮ "Panevėžio plėtros agentūra"

Ant Senvagės kranto pastatytas raudonplytis pastatas, buvęs konservų fabrikas – tipiškas XIX-XX a. pramoninės architektūros pavyzdys. Panašios gamyklos kūrėsi ir carinėje Rusijoje. Nors šis pastatas gerai žinomas kaip konservų fabrikas, dar anksčiau jis atliko kitokią funkciją. Tai buvo valstybės degtinės monopolio Panevėžio pilstykla. Čai veikė butelių plovimo, pilstymo ir filtracijos skyriai. Ši įmonė degtine ir spiritu aprūpindavo net 14 Lietuvos apskričių. Konservų fabrikas čia įkurtas buvo tik vėliau. Čia buvo gaminami pokariu Panevėžyje labai trūkstami maisto produktai. Anuomet šis fabrikas turėjo savo agentus, kurie supirkinėjo vaisius ir daržoves iš ūkininkų Panevėžio miesto apylinkėse. Būtent čia buvo gaminamas ir populiarusis limonadas „Gaiva“, kuris, kaip ir kitos prekės, buvo išvežiojamas arkliniu transportu.

Dabar konservų fabriko pastatas stovi nenaudojamas ir laukia savo eilės atgimti. Vienoje šio pastato dalyje įsikūrusi nedidelė „Kranto“ kavinukė, kurioje galite jaukiai išgerti kavos ar paragauti silkės „panėvežietiškai“.

Konservų fabrikas. Nuotr.: ©VšĮ "Panevėžio plėtros agentūra"
Spirito gamykla (Respublikos g. 82)
55.736872, 24.354795
Vykti Vykti
Spirito gamykla. Nuotr.: ©VšĮ "Panevėžio plėtros agentūra"

Panevėžyje spirito pramonė prasidėjo dar 1890 m., kai pačioje vyskupo Motiejaus Valančiaus skelbiamos blaivybės eroje Troškūnų dvarininkas Stanislovas Montvila mieste įkūrė mielių ir spirito fabriką. Tai buvo stambiausia miesto įmonė iki pat Pirmojo Pasaulinio karo. Šiame fabrike buvo gaminami alkoholiniai gėrimai, mielės, angliarūgštės, buities chemijos prekės, odekolonas. Be to, dalį produkcijos, valstybės užsakymu, Panevėžys skyrė rektifikacijai. Šio proceso metu iš distiliuoto etilo alkoholio būdavo pašalinamos priemaišos – švarus spiritas buvo reikalingas medicinai. XX a. pabaigoje - XXI a. pradžioje apie 70 % čia pagaminto spirito buvo eksportuojama į Kazachiją, Latviją bei kitas šalis, o apie 30 % buvo sunaudojama vaistams, actui, alkoholiniams gėrimams, parfumerijos prekėms Lietuvoje. XX a. pradžioje šiame fabrike sunkiomis sąlygomis po 13 val. per parą už mažą atlygį triūsė daugiau nei 100 darbininkų, tarp kurių buvo net ir vaikai.

Spirito gamykla. Nuotr.: ©VšĮ "Panevėžio plėtros agentūra"