Mažasis maršrutas "Po Rambyną ir Bitėnus"

Trumpas maršrutas pėsčiomis prasideda ir baigiasi Rambyno regioninio parko lankytojų centre. Maršrutas supažindina su pagrindinėmis parko vertybėmis - Rambyno kalnu, Bitėnų kaimu ir nuostabiais Nemuno slėnio vaizdais.

Rambyno regioninio parko direkcijos kieme, seno ūkinio pastato vietoje, jį rekonstravus, įrengtas Lankytojų centras su parko vertybių ekspozicija. Pirmame pastato aukšte yra renginiams skirta salė, kuri pasitarnaus bendruomenės susibūrimams, švietėjiškiems ir kultūriniams renginiams. Antrame pastato aukšte įrengtanuolat veikianti parko vertybių ekspozicija, kuri supažindina su Vilkyškių kalvagūbrio susiformavimo istorija, tarp Jūros upės žiočių ir Nemuno plytinčių potvynio užliejamų pievų, su senvaginių ežerėlių intarpais, didingumu, floros bei faunos įvairove, kalvagūbrio keteras puošiančio miško turtais. Puikiausia kalvagūbrio vieta, jo lietuviškosios dalies pabaiga – Rambyno kalnas. Apie jo mitologinę reikšmę, skalvių genties likimą, istorinius Tilžės ir Ragainės miestus su Mažvydu, Vydūnu ir dar daug kitų įdomybių laukia Jūsų Rambyno regioninio parko Lankytojų centre.

Iš Lankytojų centro pasukus per mišką pasiekiamas Rambyno kalnas.

Piliakalnis buvo įrengtas Nemuno dešiniojo kranto aukštumos krašte. Dabar išlikusi tik piliakalnio kalvos šiaurinės papėdės apačia, apaugusi mišku, stačiu 40 m aukščio šlaitu besileidžianti į Nemuno slėnį. Piliakalnyje stovėjo skalvių pilis Ramigė, kurią 1276 m. užpuolė, užėmė ir sugriovė kryžiuočiai.

Rambyno kalno aukštis virš jūros lygio yra 46 metrai. Aukščiausioje kalno vietoje yra apžvalgos aikštelė ir laiptai nulipti.

Rambynas – skalvių genties šventvietė, vėliau tapęs lietuvybės puoselėjimo simboliu. Dėl savo iškilios istorijos apipintas legendomis ir padavimais. Ant Rambyno kalno yra buvęs aukų akmuo, greičiausia, pačios gamtos atridentas. Pasak legendos, vienas malūnininkas šventąjį akmenį išniekino, todėl dievas Perkūnas net tris kartus yra trenkęs į Rambyną ir jį į Nemuno bangas nugriovęs. Vėliau žmonės patys aukurą pastatė ir šventą ugnį jame puoselėjo. 2011 m. ant kalno pastatytas naujas aukuras.

Nuo Rambyno kalno pasukus link Bitėnų arba grįžtant atgal iš Bitėnų pasigrožėti Nemunu galima net trejose apžvalgos aikštelėse.

Pačiame Bitėnų kaimo centre, pušyse ant Nemuno kranto, lizdus krauna ir peri vaikus baltieji gandrai. Kolonijoje yra nuo 19 iki 23 lizdų. Kai kuriose pušyse yra net po du lizdus. Turistinio sezono metu gandrų gyvenimą lizduose, pirmuosius jauniklių žingsnius ir bandymus skristi, tėvų rūpinimąsi vaikais, galima stebėti per monoklį, pastatomą tam skirtame namelyje.

Muziejus įkurtas XIX a. pabaigos atstatytoje Mažosios Lietuvos spaustuvėje, kurioje dirbo, o vėliau ir gyveno spaustuvininkas, aušrininkas, Tižės akto signataras, Mažosios Lietuvos patriarchas Martynas Jankus. Muziejaus ekspozicijos susipažindina lankytojus su spaustuvių įranga ir įrankiais, Mažosios Lietuvos knygos istorija, žymiausiais spaustuvininkais, kultūros ir politikos veikėjais.

Mažosios Lietuvos paveikslų sodo lankymas po atviru dangumi neribojamas.

Paskutinis sustojimas grįžtant iš Bitėnų į Lankytojų centrą - žymiosios Bitėnų kapinaitės, kurios dar vadinamos Mažosios Lietuvos panteonu. Šios pagal Mažosios Lietuvos tradicijas sutvarkytose ir tvarkomose kapinėse yra palaidotas Vilhelmas Storostas – Vydūnas, Martynas Jankus ir jo šeimos nariai, Jonas Vanagaitis, Valteris - Kristupas Banaitis, Elena Grigolaitytė - Kondratavičienė, Aleksandras Žvinakis ir kiti šį kraštą kūrę ir puoselėję žmonės.