Maršruto atstumas vykstant nuo Dubysos regioninio parko lankytojų centro iki Betygalos yra apie 13 km. į vieną pusę. Keliaujant pėsčiomis, į maršruto pradžią galima grįžti tuo pačiu maršrutu. Keliaujantys dviračiais gali rinktis ir alternatyvų maršrutą, t.t. į maršruto pradžią grįžti keliu Nr. 3504. užsukant į Maironio tėviškės sodybą-muziejų ir gimtinę. Šio maršruto ilgis apie 30 km.

2019 metų pabaigoje Kaulakius persikėlė Dubysos regioninio parko specialistai, tačiau lankytojų centro ekspozicija bus atidaryta tik 2020 rudenį. Informacija, kurią parko specialistai dabar ruošia, padės geriau pažinti vieną gražiausių gamtovaizdžių šalyje, mokys saugoti trapias ir neįkainojamas Dubysoso regioninio parko vertybes. Parko darbuotojai jau dabar laukiame visų besidominčių Dubysos regioniniu parku ir norinčių po jį keliauti.

.jpg/640/355/crop)
.jpg/640/355/crop)

BETYGALA
Pažintį su ant Dubysos kranto įsikūrusiu Betygalos miesteliu, jo istorija ir garsiais šio krašto žmonėmis galite pradėti nuo Betygalos muziejaus.
Čia įrengtos dvi ekspozicijos: Betygalos istorijos ekspozicijoje pagerbti ir įamžinti kraštiečiai, o ypač grafikas Jonas Kuzminskis, medžio drožėjas Juozas Grabauskas, kunigas – dailininkas Pranas Šniukšta, poetas Juozas Nekrošius, rašytojas Jonas Mačiukevičius.
Geografės muziejininkės Marijonos Birutės Navakauskienės įkurta Geologijos ekspozicija. Gausi mineralų, uolienų, fosilijų, kriauklių kolekcija (~1800 eksponatų) ypač domina lankytojus. Geologijos ekspozicija naudojama edukaciniams užsiėmimams.
1416 m. pastatyta pirmoji medinė Betygalos bažnyčia, buvo viena pirmųjų ir visoje Žemaitijoje. 1925–1930 m., pagal architekto V. Dubeneckio projektą pastatyta dabartinė bažnyčia. 1592–1600 m. Betygaloje kunigavo Mikalojus Daukša.
Betygalos miestelio centre 1928 m., minint Valstybės nepriklausomybės paskelbimo dešimtmetį, iškilo kryžius. 1950 m. Betygalos moterys, eidamos į Dubysą skalbti, pamatė vandenyje plaukiojantį kryžių. Paaiškėjo, kad sovietinė valdžia kryžių nugriovė ir įmetė į upę. Vietiniai kryžių ištraukė ir paslėpė bažnyčios rūsiuose. Atėjus atgimimui A. Ramanauskas ir J. Grabauskas atkūrė kryžiaus kopiją. Vietiniai šį kryžių vadina "Tautos kryžiumi".
Keliaudami šiuo maršrutu dviračiu ir pasirinkę alternatyvų maršrutą nuo Betygalos į maršruto pradžią galite grįžti keliu Nr. 3504. Grįždami būtinai užsukite į pakeliui esančias dvi, su poetu Maironiu susijusias vietas: Maironio tėviškės sodybą, kurioje dabar įrengtas ir Maironio muziejus, bei Poeto Maironio gimtinę Pasandravyje.