Šiaulėnų miestelis vakariniame Radviliškio rajono pakraštyje - išskirtinai kalvota vietovė. Šalia esantis Kalnų kaimas iškyla greta kažkada buvusių seklių ežerų ir Šiaulės kalnu vadinamo piliakalnio. Kiti kaimai Pašiaulio, Šiaulaičių ir Šiaulėnų miestelis byloja apie buvusį šių apylinkių centrą. Legendoje minimas prie piliakalnio esąs smėliu užpustytas miestas.
Tad kviečiame sėsti ant dviračių ir pakeliauti po dar vieną labai patrauklų ir savitą Lietuvos kampelį.
Kelionę galite pradėti nuo Šiaulėnų krašto muziejaus. Čia surinkti įvairūs buities reikmenys, prietaisai, nuotraukos, istoriniai užrašai, kiti eksponatai. Muziejus įkurtas sename, 1929–1930 metais statytame name. Pastato centrinėje dalyje išlikusi autentiška virtuvė su duonkepe krosnimi bei kaminu, kuriame buvo rūkoma mėsa.
Miestelyje taip pat galite apžiūrėti bažnyčią. Pirmoji medinė bažnyčia pastatyta 1514 metais, o dabartinė mūrinė – 1869 metais. Jos statybą rėmė dvarininkas Jonas Šemeta, architektas buvo Fulgentas Rimgaila. Statybos truko devynerius metus.
Priešais bažnyčią, miestelio kapinėse išvysite Šemetų koplyčią. Romantizmo stiliaus Šemetų koplyčia-mauzoliejus pastatytas 1850 metais Diktariškių dvaro savininko Juozapo Šemetos lėšomis. Čia amžino poilsio atgulė Šemetų giminės atstovai.
Keliaudami toliau pravažiuosite memorialą, kuriame palaidoti Sovietų Sąjungos kariai, žuvę Antrajame pasauliniame kare.
Pravažiavę Šušvę dešinėje pusėje pasieksite Šiaulėnų dvaro likučius. Šis dvaras minimas nuo 1492 metų. Jis siejamas su Šemetų gimine, čia užaugo kelios jos kartos. Išlikęs XIX a. pastatas su unikalia oranžerija, kuri jungė dvaro rūmus su tarnų namus. Šalia dar stovi svirnas, koplytstulpis, yra kalvės griuvėsiai.
Važiuodami toliau šiuo maršrutu pateksite į Tytuvėnų regioninio parko teritoriją. Viliošių miške galite pamatyti pušį su koplytėle. Pirmoji koplytėlė į pušį įkelta XIX amžiaus antroje pusėje, kai vietos gyventoja Anelė Vaicekauskienė, pagailėjusi kertamo pušyno, išpirko vieną įspūdingą medį, taip jį išgelbėdama. Nuo to laiko ji, jos vaikai bei provaikiai rūpinosi pušimi, vis pakeisdavo sudūlėjusias koplytėles.
Baublėje pasieksite tvenkinį, tinkamą maudytis, greta jo įrengta poilsiavietė.
Tam, kad šį nuostabų kraštą atrastų keliautojai ir iš viršaus galėtų apžvelgti vietos gyventojai, neseniai buvo pastatytas apžvalgos bokštas. Šis 21 metro aukščio apžvalgos bokštas stovi ant aukščiausios apylinkėse kalvos. Takelis nuo jo veda link legendomis apipinto Šiaulės kalno.
Šiaulės kalną, dar vadinamą Kudinų piliakalniu, supa kalvos ir pelkėtos vietovės. Sunkiai įveikiami statūs šlaitai kadaise galėdavo apginti ant piliakalnio subėgusius ir už aukštų tvoros kuorų pasislėpusius žmones. Vietiniai gyventojai jį dar vadina Bažnyčios kalnu. Visai greta – Varpinės (arba Varpnyčios) bei Kartuvių kalnai. Apie juos žmonės pasakoja įvairių padavimų. Sakoma, jog čia buvusį miestą užpustė smėlis, o po didžiosiomis kalvomis slypi bažnyčia ir varpinė.
Važiuodami pro Paežerius rasite dar vieną maudynėms tinkantį ežerą.
Jei kelionės metu jau norėtųsį poilsio - Baranaučiznos kaime prie Šėtos upelio būtų tinkama vieta atokvėpiui.
Važiuodami toliau galite pamatyti dar vieną pušį su koplytėle.
Daukšiuose prie kelio, kairėje pusėje rasite mitologinį akmenį. Akmens paviršiuje suskaičiuojamos 33 žmogaus rankomis iškaltos duobutės. Tokie akmenys dažniausiai siejami su senuoju lietuvių tikėjimu.
Toliau maršutas jus veda pro Stalmokų karjerą. Čia esančiame eksploatuojamame karjere kasamas smėlis bei žvyras.
Pravažiavus karjerą prie gatvės išsidėstęs senas gatvinis kaimas, kuriame iš 12 likusios tik 3 sodybos.
Šiaulėnų apylinkėse tyvuliavo 2 gana dideli seklūs ežerai, kurių vietas galima atsekti pagal lygias durpingas pievas. Vieną iš jų pabandykite atpažinti važiuodami šiuo maršrutu.
