Kairiojo Neries kranto turizmo trasa

Ši trasa – tai džiugus nuotykis keliaujant dviračiais (užtruksite apie 5 val.), automobiliu (apie 3-4 val. su sustojimais) ar pėsčiomis (viena ar dvi dienos). Kaip sakė vienas šios trasos lankytojas: "oras ten toks grynas, kad teršti jį automobiliu – tiesiog nuodėmė". Tad ir mes siūlome šią miškų ir upės apsuptą trasą įveikti ne automobiliu, o dviračiu. Taip ne tik neteršite gamtos, bet ir spėsite joje įsibūti, giliau ją pajusti, o namo parsivešite gyvesnius įspūdžius!

Žiedinė kairiojo Neries kranto turizmo trasa vingiuoja tiek miško keliukais, tiek žvyrkeliu, tiek (neilga 600 m atkarpa) asfaltuotu keliu Nr. 108. Čia būkite itin atidūs – juo vyksta intensyvus transporto eismas. O Karageliškių kaime privažiavę metalinius vartus, neišsigąskite: drąsiai juos atverkite, o pravažiavę – užverkite. Vartai skirti sustabdyti kaimo daržus lankančius šernus, o ne parko lankytojus.

Patogiausia į šią trasą atvykti ir dviratį atsigabenti traukiniu (išlipti Lazdėnų gel. stot., vyksta traukiniai iš Vilniaus ir Kauno). Dviračio gabenimo į Lazdėnus kaina – 1,49 €! Kadangi maršrutas yra žiedinis, jį galite pradėti bet kurioje jo vietoje. Tačiau tiek atvykus traukiniu, tiek automobiliu patogu kelionę pradėti nuo Bražuolės stovyklavietės.

Visame 25 km ilgio maršrute įrengtos medinės krypties nuorodos, tad būkite ramūs – rasite teisingą kelią. Prie lankytinų objektų pamatysite informacinius stendus. Jie bus puikūs kelionės gidai, kuriuos perskaitę sužinosite daug naujo ir įdomaus apie šias apylinkes. Čia gausu įvairiausių gamtos ir kultūros paveldo objektų.

Žiedinio maršruto privalumas ne tik tai, kad galima jį pradėti bet kurioje vietoje, bet ir pasirinkti važiavimo kryptį. Reiktų pastebėti, kad maršrutą įveikiant skirtingomis kryptimis, kartais atrodo, kad važiuoji ar eini visiškai kitu maršrutu. Tad tikrai rekomenduojame šiame maršrute apsilankyti daugiau nei kartą - įveikti jį skirtingomis kryptimis, skirtingais metų laikais.

Aprašydami maršrutą pasirinkome kryptį pagal laikrodžio rodyklę, tad išjudėjus iš Bražuolės stovyklavietės, pasigrožėjus pušimi "Raganos šluota", toliau gana ilga atkarpa be reikšmingesnių lankytinų objektų judėti Panerių miško apžvalgos bokštelio link.

Šioje vietoje įrengta ir atokvėpio vieta, kur galėsite atsikvėpti.

Šiek tiek gaila, bet nors ir neilga atkarpa (600 m.), bet dalis maršruto driekiasi pagrindiniu ir gana intensyviu Vievis-Maišiagala-Nemenčinė keliu (Nr. 108). Būkite ypatingai atsargūs šioje atkarpoje, saugokite save ir savo kelionės draugus.

Netrukus kelias pasisuka Panerių link. Čia vėl galima atsipalaiduoti ir mėgautis vaizdais ir patyrimais.

Nuo Panerių kelionę tęskite žvyrkeliu, kol privažiuosite poilsiavietę "Prie grybo". O pavažiavę dar kiek toleliau pamatysite nuorodą į "Verkšnionių užkeiktų vestuvių akmenis".

Arčiau dešiniojo Neries kranto, iš vandens kyšančių akmenų grupę vietos žmonės vadina Verkšionių UŽKEIKTOMIS VESTUVĖMIS. Dažniausiai matyti 5 akmenys. Tai smulkiagrūdžiai ar vidutinio stambumo rusvo granito akmenys. Akmenų čia esama ir daugiau.

Pasakojama, kad vienoje Neries pusėje gyveno mergaitė, kurią pamilo kitam krante gyvenęs jaunikaitis. Jie nutarė susituokti. Tačiau jaunosios motinai nepatiko būsimas žentas ir ji jaunuosius prakeikė tardama: „Kad tu akmenim pavirstum“. Kai vestuvininkų pulkas valtimis kėlėsi per upę, visi žmonės pavirto akmenimis.

Apylinkėse pasakojami padavimai, kad praėjus amžiams, pasaulio pabaigoje akmenimis paversti žmonės vėl atgis. Bėga metai, o prakeiktų žmonių sielos negali nei grįžti į žemę, nei nueiti amžinan poilsin anapus. Šis padavimas apie vėlių būseną vandenyje tarp gyvųjų ir mirusių pasaulių, siejamas su senaisiais laidojimo papročiais.

Kitas lankytinas objektas maršrute - Padūkštų pilkapynas. Šis nedidelis (apie 30 pilkapių) pilkapynas rastas 2003 m. Jis yra kairiajame Neries krante, priešais dešiniajame krante plytintį Karmazinų slėnį.

Vienas miško kvartalinės linijos pažeistas pilkapis 2004 m. tirtas archeologų. Jo palaidojimai datuoti VI a. Pilkapyje rasti 3 degintiniai kapai – dviejų vyrų ir moters. Vyrų kapuose rasta ietigalių, peilių, kovos kirvių, diržų sagčių, moters kape – sagtis ir smulkių sudegusių žalvarinių papuošalų fragmentų. Pilkapio sampilas buvo apjuostas akmenų vainiku, tarsi atitverdavusiu mirusiuosius nuo gyvųjų pasaulio. Čia palaidotų trijų mirusiųjų palaikai buvo sudeginti laidotuvių laužuose, paskui pelenai su likusiais nesudegusiais kaulais ir įkapėmis

Pakeliui, palei Neries krantą vingiuojančiame maršrute įrengta nemažai poilsiaviečių. Tiesa, kaip ir visas Neries regioninis parkas, taip ir šios poilsiavietės yra gana populiarios ir esant geram orui, ypač savaitgaliais, jose įsikuria praleisti laiką gamtoje norinčių žmonių kompanijos.

Kitas maršruto objektas - Purvės rėva.

Ši rėva pirmą kartą paminėta 1857 m. Nerimi keliavusio grafo K. Tiškevičiaus knygoje "Neris ir jos krantai”. Pačiame upės viduryje matosi ypač smarkiai banguojantis vanduo. Šias bangas sukelia po vandeniu slypintis didžiulis akmuo, vadinamas Žurdaku. Pasakojama, kad iki valant upę nuo akmenų, trukdančių sielių plukdymui ir laivybai, sausringais metais iš vandens išnirdavo jo kupra. Kitu laiku virš jo putodavo didelė banga. Upės vagos tvarkytojai bandė jį pastumti, bet akmuo nepasidavė. Jiems pavyko tik paversti jį ant kito šono, nuo tada akmuo nebeišnyra virš vandens ir kelia mažesnes bangas.

Dar toleliau, kitas Neries akmuo - Balnas. Kurį taip dėl išvaizdos matyt pakrikštyjo Nerimi sėlius plugdę sėlininkai.

Maršrutas dar kurį laiką tęsiasi pačia upės pakrante, o vėliau nuo jos atitolsta. Kartu pasikeičia ir maršruto reljefas. Dviračių reikės įveikti gana stačią įkalnę, o ją įveikę pasieksite Peklynės kalną.

Ausiutiškių konglomeratas – gamtos sukurta moderniojo meno skulptūra. Nors jis panašus į akmenį, tačiau nėra toks kietas. Geologų teigimu, konglomeratas [lot. conglomeratus – sukauptas, surinktas] – tai nuosėdinė uoliena, kurią sudaro susicementavęs įvairiagrūdis smėlis, žvirgždas, gargždas, rieduliai. Ausiutiškių konglomeratas – valstybės saugomas gamtos paveldo objektas. Šios skulptūros aukštis – virš 2 metrų, apimtis – net 12 metrų.

Pamatyti Neries slėnyje tūkstančius metų gulintį konglomeratą tikrai verta, nes tai yra vienas iš 6 Lietuvoje valstybės saugomų konglomeratų ir turbūt pats netikėčiausias Neries regioninio parko negyvosios gamtos objektas. Be to, keliaudami iki jo galėsite grožėtis nuostabiu upės slėnio vaizdu bei eiti saugiai ir patogiai parko direkcijos įrengtais laiptais.

Netoli konglomerato įrengta ir Ausiutiškių regykla. Neries slėniai palei trasą išties įspūdingi ir visais metų laikais keri savo nepakartojamu reljefo ir spalvų žaismu. Ypatingai akį džiuginanti Neries slėnio panorama atsiveria ties Ausiutiškėmis. Iš įrengto apžvalgos bokšto galima pamatyti Neries metamos Velniakampio kilpos - didžiausios per 510 km upės ilgį – pradžią, pasižvalgyti po pušynais vilnijančias apylinkes.

Jau pačioje kelionės pabaigoje, prieš sugrįštant į jau kartą įveiktą maršruto atkarpą galėsite atsigaivinti skaidriu Pinyklos mitologinio šaltinio vandeniu. Pasak padavimų, jis gydo skaudančias akis, o nusiprausus juo veidą, grįžta jaunystės grožis.

Miško dauboje trykštantį Pinyklos šaltinį aplinkinių kaimų gyventojai žino nuo seno. Jo vandeniu būdavo gydomos skaudančios akys, merginos prausdavo veidus, kad ilgiau išliktų jaunystės grožis. Kaimo žiniuoniai Pinykloje semdavo vandenį, kurį naudodavo užkalbėjimui.

Pinyklos šaltinio vanduo ir dabar vilioja atsigaivinti. Vanduo yra labai skaidrus ir švarus. 2009 m. lapkričio mėn. buvo ištirtas šaltinio vanduo ir nustatyta, kad vandens kokybės parametrai yra žymiai aukštesni už įprastines geriamajam vandeniui taikomas normas.

Beje, keliaudami šia trasa, nepasididžiuokite, užsukite pas Karageliškių kaime gyvenančią Janiną ir jos karvę Popinką! Įsigiję šviežios grietinės, sviesto ar sūrio, padėsite išsaugoti paskutinę šių apylinkių karvutę.