Skuodo kraštas - senoji kuršių žemė, garsėjanti išlikusiomis alkavietėmis, aukuro akmenimis, pilkapynais ir piliakalniais. Apuolės piliakalnis buvo apgyvendintas pirmaisiais metais po Kr., todėl ne veltui žinomas kaip seniausia Lietuvos gyvenvietė. Lietuvos šiaurės vakarinėje dalyje, Žemaitijoje, plytinti vietovė ribojasi su Latvijos valstybe, o rajono savivaldybės centras (Skuodo miestas) - pačiame Lietuvos-Latvijos pasienyje. Skuodo kraštas pasitiks Jus ramuma, puikiais gamtos vaizdais, istorija.
"Šauklių tundra" - 3 km į pietvakarius nuo Mosėdžio (1 km i pietryčius nuo Šauklių), nutolęs riedulynas - kadagynas nestokoja turistų dėmesio. Tai draustinis, kuriame saugomas išskirtinis kraštovaizdis su ledyno atneštais rieduliais ir augančiais kadagiais. Įrengtas "Pažintinis takas". Juo keliaujama apie 1–2 val. Yra poilsio aikštelė, vandens telkinys. Salantų regioninio parko direkcija Šauklių riedulyno pažintiniame gamtos take įrengė 300 m. ilgio medinės dangos pėsčiųjų taką. Šis medinis lentų takas, prasidedantis kiek toliau nuo pagrindinio įėjimo į riedulyną, pėsčiųjų gamtos tako pabaigoje, yra pritaikytas ir neįgaliems riedulyno lankytojams.
Mosėdžio miestelis, šalia tyvuliuoja Mosėdžio tvenkinys, teka Bartuvos upė, įkurtas Salantų regioninis parkas. Vietovę garsina unikalių akmenų kolekcijos, kurias galima išvysti respublikiniame Vaclovo Into akmenų muziejuje.
Sakoma, kad Mosėdis ir akmenys jau tapę neatsiejama vienas kito dalimi. Per miestelį vingiuoja 3,5 km pažintinis pėsčiųjų takas. Juo keliaudami nepaklysite — teisingu keliu lydi rodyklės. Takas, prasidedantis prie akmenų muziejaus, supažindina su miestelio įžymybėmis ir baigiasi prie Mosėdžio piliakalnio.
Skuodo miestas — buvusi grafystė. Bartuvos upės krante įsikūrusiam Skuodui 1572 m. buvo suteiktos Kulmo miesto teisės, o Magdeburgo teisės — 1645 m. Čia šurmuliuodavo turgūs, mugės, buvo nutiesta geležinkelio linija, veikė malūnas, kino teatras, žymus batų fabrikas. Senoji miesto dalis, už upės prie dvaro, apimanti turgaus aikštę, — urbanistikos paminklas.
Prie Bartuvos upės, Šiaulių g. 3, stovi buvę Skuodo dvaro rūmai, kuriuose 1918 m. buvo įkurta pirmoji Skuodo gimnazija, vėliau — muzikos mokykla. Nuo 1992 m. dvaro pastatuose veikia Skuodo krašto muziejus ir laikraščio redakcija.
Nuo dvaro driekiasi parkas, Kęstučio Subačiaus paverstas miesto parku. Čia įrengtas ir "Sveikatingumo takas", kurį puošia tilteliai, želdiniai, skulptūros. Šalia parko randasi Skuodo tvenkinys, rytiniame krante stūkso keletas miškelių. Puiki vieta sustoti, atsikvėpti, pasigrožėti vaizdu, ramuma. Perėjus į kitą Bartuvos pusę Gedimino g. ir iš Vytauto g. pasukus į dešinę pasieksite Skuodo rajono savivaldybės pastatą (Vytauto g. 13). Šalia stovi Skuodo miesto įkūrėjo Jono Chodkevičiaus paminklas.
Nuo Skuodo pasukę rytų kryptimi, judėsite Apuolės link. Šiame kaime yra žymusis Apuolės piliakalnis, garsėjantis kuršių ir vikingų kova prie piliakalnio, pilimi, stovėjusia ant piliakalnio, anksčiausiai paminėta Lietuvos vietove rašytiniuose šaltiniuose. Užlipkite į šį piliakalnį ir pajuskite praėjusių laikotarpių dvasią. Ant Apuolės piliakalnio kasmet rugpjūčio mėnesį vyksta "Baltijos jūros regiono senovės genčių karybos ir amatų festivalis" - inscenizuotos Kuršių - vikingų kautynės ir viduramžių amatų pristatymai.
Čia Izidorius Navidanskas įkūrė parką. Tai vienas pirmųjų botanikos sodų Lietuvoje. Jaukus žemaičių botanikos parkas vilioja poilsiautojus augalų įvairove, medžių alėjomis, septyniais tvenkiniais, poilsiavietėmis. Vasaros metu galimybė atsigaivinti tvenkiniuose, pažvejoti. Tikras atsikvėpimas gamtos oazėje.
.jpg/640/355/crop)
Ylakiuose išlikęs senasis gatvelių tinklas, aikštė, pastatai. Miestelio centre puikuojasi kultūros paveldo objektu paskelbta Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia, kapinėse — neogotikinė raudonų plytų koplyčia. Kita Šventovė — Ylakių evangelinė baptistų bažnyčia.
Didžiausias Lietuvoje akmuo. Prieš 13—14 tūkst. metų ledynų atvilktas riedulys dydžiu lenkia ir Anykščių Puntuką (šis — antroje vietoje). Akmuo guli ties Puokės gyvenviete, apie 3 km. nutolęs nuo Barstyčių miestelio, todėl vadinamas ir Puokés, ir Barstyčių vardu. Plačiame lauke esantį akmenį iš vienos pusės supa medžių masyvas, šalia įrengta poilsiavietė su suoliukais, takeliais ir pavėsine. Šalia Barstyčių akmens pasidžiaukite patirtais kelionės įspūdžiais.
