Maršruto pradžia – Alantos seniūnija. Tai pakankamai ilga ir sudėtinga, reikalaujanti gero pasirengimo trasa. Gausu lankytinų objektų. Trasa driekiasi Alantos krašto keliais, palaukėmis, yra ir sunkiau praeinamų tankesnių miškų.
Vietos poilsiui: šalia Alantos dvaro, Verpeto kalnas, šalia Maišiakulės malūno ir piliakalnio.
Paskutiniai du kilometrai 2 km asfaltu Anykščiai – Molėtai.
Lankytinos vietos maršrute:
.jpg/640/355/crop)
Alantos smuklė stovi kelių sankryžoje esančios Alantos miestelio aikštės pakraštyje. Alantos smuklė statyta XVIII a. I pusėje, ilgo stačiakampio plano su ašine kompozicija, susidėjusi iš dviejų dalių: gyvenamosios ir ratinės. Viduryje buvusi priemenė jungė ratinę, smuklės salę ir kitas gyvenamąsias patalpas. 1892 metais po gaisro, smuklės pastatas rekonstruotas ir pakeistas vidaus planas ir fasadai. Po antrojo pasaulinio karo pakeistas vidaus planas ir fasadai. Pamatai akmenų, sienos akmenų ir plytų mūro.
Alantos medinė sinagoga – viena iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių tokio tipo medinių maldos namų. Sprendžiant iš formų, spėjama, kad šie maldos namai statyti XIX a. antrojoje pusėje. Jos fasadus skaido sąvaržos, vyrų salės langai pusapskričių arkų, apjuosti profiliuotais apvadais, dviaukštės dalies – nedideli stačiakampiai. Specifines pastato formas sąlygojo tam tikri reikalavimai: dalijimai į vyrų ir moterų puses, Šventojo Rašto skaitymo (bimos) ir laikymo vietos. Po Antrojo pasaulinio karo ši sinagoga naudota kaip grūdų sandėlis. Šiuo metu restauruojama.
Piliakalnis yra ~0,8 km į pietryčius nuo kaimo, ~0,25 km į šiaurės vakarus nuo Glasmyno ežero. Piliakalniui panaudota 10-12 m aukščio kalva. Viršūnės aikštelė ovalo pavidalo, iškiliu viduriu. Piliakalnio rytinėje papėdėje buvo senovės gyvenvietė. Išliko kultūrinio sluoksnio (rasta degėsių, apdegusių akmenų).
Valiulio akmuo yra miške, kurį vadina Alkos gojeliu. Akmuo yra didžiulis, jame iškalti ženklai. Vakariniame akmens šone iškaltas lankas ir strėlė, o rytiniame – saulė, mėnulis ir kryžius. Visi šie ženklai apvesti iškaltu ovalu. Tai simboliai. Valiulio akmuo yra rusvo granito ir apie jį yra daug padavimų ir legendų.
Įrengtas kūgio pavidalo kalvoje. Piliakalnį iš šiaurės juosia upelis, iš kitų pusių – dirbami laukai. Šlaitai statūs, 4-7 m aukščio. Viršūnės aikštelės vakariniame gale yra pylimo liekanų. Dalis aikštelės ir pylimo nuslinko į upelį. Griūvančiame piliakalnio šlaite 1936 m. buvo rasta anglių ir žiestosios keramikos, puoštos horizontalių banguotų ir lygiagrečių linijų ornamentu. Piliakalnio pietinėje papėdėje yra senovės gyvenvietės liekanų. Rasta lipdytinės grublėtosios ir lygiosios keramikos fragmentų.
