Nuotr.: © kaunopiliakalniai.lt
Veršvų piliakalnis įrengtas Nemuno upės dešiniojo kranto aukštumos kyšulyje. Kartais yra vadinamas ir Lampėdžių piliakalnio vardu. Datuojamas I tūkstantmečiu – XIV a. Taigi apima ir Lietuvos valstybės gyvavimo pradžios laikotarpį. Remiantis archeologiniais duomenimis čia XIII-XIV a. stovėjusi medinė pilis, kuri buvo sunaikinta kovų su Vokiečių ordinu metu. Piliakalnio aikštelė beveik keturkampė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 12×9 m dydžio. Jos rytiniame krašte supiltas 3,5 m aukščio, 20 m pločio pylimas, kurio išorinis 5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 17 m pločio, 2 m gylio griovį. Pietvakariniame šlaite, 2 m žemiau aikštelės yra 3 m pločio terasa. Šlaitai statūs, jų aukštis siekia net 37 m. Piliakalnis apaugęs paskirais krūmais, šlaitų apatinėje dalyje – lapuočiais.
Ne kartą Veršvų piliakalnis buvo patekęs ir į garsaus kraštotyrininko, fotografo Balio Buračo fotoobjektyvą. Kaip jis prisimena ir savo dienoraščiuose yra užrašęs, dar 1931 m. piliakalnį fotografuojant vienas senelis jam pasakojo, kad piliakalnio vidus esas tuščias. Kalno požemy esąs kokis rūsys.
Piliakalnio šiaurinėje papėdėje 1,5 ha plote buvo I tūkst. pr. Kr. - XIII a. papėdės gyvenvietė, kuri buvo tyrinėta 1985-1986 m. ir 1997 m. Jos iki 1,5 m storio kultūriniame sluoksnyje aptikta pastatų liekanų, titnaginių grandukų, gremžtukų, skelčių, nuoskalų, geležinių peilių, akmeninių galąstuvų, sukamųjų girnų dalių, kirvio dalis, lygios, grublėtos ir žiestos keramikos. Deja gyvenvietė, ištyrus tik 1,5% jos ploto, 1986 m. buvo sunaikinta tiesiant Kauno miesto vakarinį aplinkelį.
