Nuotr.: © piliakalniai.lt
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Amalvų pelkių P krašte. Aikštelė ovali, pailga ŠV - PR kryptimi, 25x18 m dydžio, apjuosta pylimu, kuris aukščiausias (2,5 - 3 m) PR dalyje, kitur 0,5 - 1 m aukščio, 10 - 18 m pločio. Š pylimo dalyje yra 0,3 m gylio, 5 m pločio įdubimas, einantis 2 m pločio terasa ŠV šlaitu žemyn - senojo įvažiavimo į piliakalnį vieta. Papėdėje piliakalnis apjuostas 0,2 m gylio, 3 m pločio grioviu ir už jo supiltu 0,4 m aukščio, 4 m pločio pylimu. Šlaitai statūs, 7 - 12 m aukščio. Piliakalnis dirvonuoja, aikštelę kerta apkasai. R ir P papėdėse, 0,1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta geležies kritė, perdegusių akmenų, molio tinko. 1971 m. P. Kulikauskas aikštelės PR dalyje ištyrė 200 m2 plotą, padarė R pylimo pjūvį. Aikštelėje aptiktas 0,6 - 4,8 m storio kultūrinis sluoksnis, kuriame rasta židinių, stulpaviečių, grublėtos bei žiestos keramikos, šlako, dvi titnago skeltės. Piliakalnio aikštelė buvo mažiausiai 3 kartus aukštinta užpilant metrinius molio sluoksnius. Molis buvo sutvirtintas į jį įvairiomis kryptimis sudėtais pušiniais rąstais. Pylimas supiltas paskutiniu piliakalnio panaudojimo laikotarpiu iš smėlio ir žvyro, tvirtintas medžiais ir akmenimis. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. pabaiga - XIII a.
