Video
Nuotr.: © pamatykLietuvoje.lt
Šilinės karčiama, smuklė veikė jau XVIII a. pabaigoje. Keliauninkai čia stabtelėdavo pavalgyti ir pernakvoti, pailsinti arklius.Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, smuklė pirmykštės savo paskirties neteko. Tapo gyvenamuoju namu. Pirmojo pasaulinio karo metais pastate buvo vokiečių štabas ir ligoninė, vėliau – telefono-telegrafo stotis. Po Antrojo pasaulinio karo pastatas atiteko Nemuno prižiūrėtojams, paskui – kaimo parduotuvei, dar vėliau – Jurbarko urėdijai, kuri čia įkūrė sielių plukdymo kontorą. Maždaug prieš 20 metų, kai Nemunu buvo išplukdytas paskutinis sielis, karčema virto socialiniu būstu.XVIII a. vid. statinys, liaudies architektūros paminklas. Šiuo metu Šilinės smuklėje įsikūrusi Panemunių regioninio parko direkcija, taip pat įkurta ekspozicija, supažindinanti su žvejybos Nemune ypatumais, bei gamtos mokykla. Ekspozicija paremta senų panemunių gyventojų teiginiu, jog Nemunas maitina, šildo ir rengia. "Maitina" – nuo seno Nemuno upėje buvo gaudoma žuvis, kuri maitino panemunės žmones, išsiliejęs Nemunas patręšdavo lankas, kuriose užaugdavo vešli žolė ir gausus derlius. "Šildo" – Nemunas per pavasarinį ledonešį į krantus atplukdydavo įvairių medžių, kuriuos gyventojai valtimis parsigabendavo prie namų, išdžiovindavo ir per žiemą kūrendavo. "Rengia" – Nemune buvo gaudomi įvairūs švelniakailiai gyvūnai, kuriuos pardavę gyventojai gaudavo pinigų drabužiams įsigyti.Šalia Šilinės smuklės auga graži ąžuolų giraitė (ąžuolynė).