Nuotr.: © Projektas "Pamario švyturių kelias"
Rusnės sala, kurią iš visų pusių supa vanduo, yra išties unikalus gamtos kampelis. Ji įsikūrusi vienoje iš Nemuno deltų, ten kur kertasi Atmatos ir Skirvytės upės. Didžiausios salos Lietuvoje pavadinimas rašytiniuose šaltiniuose pirmąjį kartą buvo paminėtas dar 1366 metais, kuomet Vokiečių ordinas palaipsniui ėmė tvirtintis pajūryje ir Kuršių marių regione. Laikas Rusnės gyventojams nepagailėjo išbandymų, o sudėtingi karo mūšiai išvargino gyventojus, tačiau visa tai tik sustiprino bendruomenę bei paskatino miestelio plėtrą, kuris dabar kasmet sulaukia tūkstančių gamtos išsiilgusių keliautojų. Apsilankiusiųjų Rusnėje širdis tirpdo įspūdingo grožio marinistiniai peizažai. Gaivaus pamario vėjo, pliuškančio vandens ir ošiančių pušynų ansamblis sukuria tiesiog svaiginantį gamtos paveikslą.
Rusnė yra garsi ne tik savo kraštovaizdžiu ar išlikusia senąja medine architektūra - sala pagrįstai tituluojama skaniausios rūkytos žuvies sostine. Daugybė žmonių kasmet čia plūsta paragauti vietinių gamybos specifinių patiekalų bei pasimėgauti maloniai nosį kutenančiais šviežios žuvies kvapais. Pirmą kartą užsukę neretai lankytojai sugrįžta, žinodami, kad Rusnėje yra visuomet laukiami. Didžiausioje Lietuvos saloje kuriama vandens ir sausumos pramogų darna įtraukia įvairių pomėgių turinčius atvykėlius - žuvininkystės profesionalus ir mėgėjus, ornitologus, gamtos ir etnokultūros tyrinėtojus, ramybės bei vandens mylėtojus. Aktyvių vandens pramogų čia išties netrūksta – panorę gali žvejoti, plaukioti laivais, valtimis ar baidarėmis. Maža to, Rusnės sala yra patraukliausias poledinės žūklės Kuršių mariose centras.