Nuotr.: © Naujosios Vilnios miesto bendruomenės archyvas, T. Suboč
Kita N. Vilnios istorijos pusė yra Rokantiškės. Būtent taip vadinosi vakarinė dabartinės N. Vilnios teritorija. XVI a. rezidencinės pilies liekanos, palaidotos pilies kalno viršūnėje mena tuos laikus. 1655 m. rugpjūčio 7 d. karo su Maskvos kunigaikštyste metu pilis buvo užimta, sugriauta ir nebeatstatyta. Šalia išliko tik Strielčiukų kaimas, kuriame spėjama gyveno pilies gynėjai.
Piliai parinkta vieta ant 50-60 m aukščio kalvos, aukštumos kyšulyje, netaisyklingos trapecijos formos aikštelėje. Anot legendos, pilis priklausė Alšėnų giminiai, vėiau karalienei Bonai Sforcai, Goštautams ir Pacams. Archeologinių tyrimų metu atkasti XVI-XVIII a. pilies statinių pamatai, plytos, čerpės ir kokliai. Plytų rišimo būdas gotiškas. Pilies rūmai buvo 45x20 metrų dydžio, turėjo kvadratinės formos bokštus. Pirminis architektūros stilius gotika, vėliau renesanso laikotarpiu vyko perstatymai. Visos pilies liekanos yra užkonservuotos ir užpiltos gruntu, įrengti takai, kurie daliniai atkartoja pilies planą.
