Nuotr.: © Keliaujantiems lėtai
Gatvinis rėžinis dvipusis kaimas susikūręs valakų reformos metu, įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.Gaujos pakrantėse įsikūrę daug gatvinių kaimų su gerai išlikusia rėžine žemėvalda. Gatviniai kaimai įsikūrę valakų reformos metu, trobesiai – aukštaitiško tipo. Gyvenamieji namai statyti galu į gatvę, vienoje eilėje su ūkiniais pastatais, sodybos užstatymą gilumoje užbaigia kluonai. Sodybos statytos IX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Kaimų kraštovaizdį suformavo valakų reformą, vykusi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVIa., Žygimanto Augusto laikais. Nuo tada pradėjo kurtis gatviniai kaimai. Valstiečiai statėsi sodybas prie kelių, kurie virsdavo kaimo gatvėmis. Formuojantis gatviniams kaimams, sodybos išdėstomos abipus gatvės, trobesiai buvo statomi statmenai į gatvę. Kartais namai ir klėtis buvo vienoje gatvės pusėje, tvartai ir kluonai - kitoje. Laikui bėgant, šeimos nariams dalijantis žemę sodybų išplanavimas keitėsi, dėl to siaurėjo žemės rėžiai. Iš architektūros paminklo statusą turinčių kaimo gyvenviečių gausiausia yra gatvinių kaimaviečių grupė. Dieveniškių apylinkės - gatvinių kaimų kraštas. Kaimai išsidėstę ne ritmiškai, o paskiromis grupėmis. Neilgoje juostoje Gaujos upės slėnyje ir kalvotose vietovėse tarp Poškonių ir Dieveniškių išsidėstę net trylika gatvinių kaimų. Gatvinių kaimų sodybos tankiai sustatytos, pastatai mediniai, vienaukščiai, dvišlaičiais stogais. Stogai dengti šiaudais, medinėmis lentelėmis, o vėliau šiferiu. Didumu ir masyvumu išsiskiria kluonai. Etnografiniai kaimai, esantys Dieveniškių istorinio regioninio parko teritorijoje yra lietuvių liaudies architektūros palikimas, apimantis liaudies statybines tradicijas, susijęs su valstiečiu buitimi, tautodaile, tradicijomis.
