Nuotr.: © istorineprezidentura.lt
Šioje aikštėje, dar vadintoje Parodos kalnu arba Mažuoju ąžuolynu, 1922 m. buvo surengta pirmoji Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda. Per visą tarpukarį parodose susipažinti su žemės ūkio ir gamybos naujovėmis lankytojai iš viso buvo kviečiami aštuonis kartus.
Parodos atidarymo metu centriniu įvykiu tapdavo valstybės Prezidento vizitas. Nuo pagrindinių vartų (iš K. Petrausko gatvės), puoštų iš žalumynų pintais vainikais, Vyčio ženklu ir Kauno miesto herbu iki centrinio paviljono stovėjo „garbės milicijos“ sargyba. Prezidentas arba prezidentienė sidabrinėmis žirklėmis perkirpdavo trispalvę juostelę ir, pasakęs sveikinimo kalbą, pakviesdavo visus apsilankyti centriniame paviljone.
Parodų metu ši aikštė tapdavo „atskiru miestu mieste“: „Visą laiką aikštėje groja muzika, radio, protarpiais karo orkestras, nemokamas kinas. Ten pat paštas, telefonas, telegrafas ir kiti patogumai – alus, ledai, kava, įvairūs užkandžiai. Tabako fabrikai duoda nemokamai parūkyti, muilo fabrikai – nemokamai nusiprausti.“ Parodose kasmet dalyvaudavo keli šimtai žemės ūkio ir pramonės įmonių, jas aplankydavo nuo 40000 iki 120000 lankytojų.
Pirmosios parodos aikštės suplanavimą 1922 m. parengė inžinierius Feliksas Vizbaras, o 1930 m. ją perplanavo architektas Karolis Reisonas. Dalyvių paviljonus projektavo patyrę architektai F. Vizbaras, Mykolas Songaila, Vladimiras Dubeneckis, Aleksandras Gordevičius. 6–8 hektarų aikštėje buvo prekybos paviljonai, restoranas, estrada orkestrui, radijo stotis. 4 deš. pab. nebevykstant parodoms čia bandyta kurti „oro muziejų“ – Liaudies buities muziejų po atviru dangumi arba Prezidentūros, Ministrų Tarybos, Valstybės Tarybos rūmų kompleksą.
