Nuotr.: © Keliaujantiems lėtai
Merkinės kryžių kalnelis – didžiausias memorialas Lietuvos partizanams, žuvusiems už Lietuvos laisvę kovose su okupacine sovietų valdžia. 1945–1953 m. šioje vietoje buvo užkasami enkavedistų ir stribų nužudytų Dainavos krašto partizanų kūnai. Kiek jų buvo čia užkasta, nežinoma, nes slepiant pėdsakus 1972 m. šioje vietoje buvo įrengtas Merkinės vidurinės mokyklos stadionas. Atgimimo laikais Sąjūdžio grupės ir kunigo disidento Roko Algimanto Puzono iniciatyva stadionas buvo uždarytas, pradėti statyti atminimo kryžiai, kai kurie iš jų primena genealoginius medžius su mirties datomis, nes ištisos šeimos žuvo kovose ir tremtyje. Stovi kryžiai ne tik lietuviams, bet ir ukrainiečiui, vokiečiui, žuvusiems Lietuvos partizanų gretose. Pagrindinis Kryžių kalnelio darbų autorius ir organizatorius Juozas Kaupinis, o pagrindinis Merkinės kryžių kalnelio akcentas – koplyčia pastatyta 1994 m. Vėliau koplyčios papėdėje ant granito plokščių buvo iškalta daugiau kaip 300 žuvusių partizanų pavardžių. Ant vienos iš plokščių prie Merkinės koplyčios iškalti Dainavos apygardos vado Liongino Baliukevičiaus-Dzūko žodžiai, paimti iš jo dienoraščio: "Ir kas gi mus nugalės, jei mes mirti nebijom, jeigu mes nugalėjome mirtį.” 2002 m. gegužės mėn. į Kryžių kalnelio teritoriją buvo perlaidoti 6 nužudytų partizanų palaikai, kuriuos, ieškodami žuvusio partizanų vado J. Vitkaus-Kazimieraičio palaikų, 2001 metais prie buvusios Merkinės stribynės, rado J. Vitkaus inžinerijos bataliono kariūnai. Kiekvieni metai (nuo 1989 m.) Kryžių kalnelyje vyksta tradicinė Lietuvos Partizanų ir jų rėmėjų šventė.
