Nuotr.: © Projektas "Pamario švyturių kelias"
Vakarų Lietuvoje, Šilutės rajone plyti padavimais apipinta Krokų lanka. Tai jūrinės kilmės lagūninis ežeras, kuris susidarė Nemuno upės sąnašoms atitvėrus Kuršių marių dalį. 9 kilometrus nuo Šilutės miesto nutolusi, tyvuliuojanti Krokų lanka yra vienas unikaliausių ne tik vakarų Lietuvos, bet ir visos šalies ežerų. Ežeras ištįsęs per 4 kilometrus, o plačiausia jo vieta siekia daugiau nei 3 kilometrus. Tačiau Krokų lanka yra gana sekli – giliausia vieta nesiekia net 3 metrų. Šiaurinė ežero dalis nemenkai užpelkėjusi, didžioji dalis krantinių apaugusios meldais ir nendrėmis. Krokų lanka, kuri anksčiau buvo gerokai didesnė nei Kuršių marių įlanka, yra itin turtinga žuvų ištekliais. 17-ajame amžiuje ji netgi turėjo savo atskirą žvejybos prievaizdą, kuris prižiūrėjo, kad būtų laikomasi žvejybos taisyklių, kad žvejai nekirstų karališkojo miško medienos parduoti, kad nenaudotų uždraustų žūklės įrankių. Krokų lankos vardo kilmę aiškina net du padavimai.
Anot pirmojo, per Jonines jaunos mergaitės ir berneliai grėbė šieną ir išgirdo didelį ūžesį bei pamatė atslenkant juodą debesį. Visi jie nubėgo į kalvą, o tuo metu iš debesies griaudžiant ir žaibuojant nuaidėjo balsas: "Mano vardą! Mano vardą! Kitaip pražūtis jums!". Daug vardų jaunuoliai suminėjo, bet tikro taip ir neatspėjo, tuomet vienas senelis pakėlė galvą ir sušuko: "Krokų lanka!". Debesis taip ir nukrito, kur jie grėbė. Antrasis padavimas pasakoja, kad kartą pievoje ganėsi gyvuliai. Po truputį artėjo juodi debesys. Ir pradėjo lyti kaip iš kibiro. Pieva vis tvino ir tvino, o gyvuliai pradėjo skęsti. Jie šaukė "krio krio". Gyvuliai nuskendo, o pagal jų kriokimą ežeras buvo pavadintas Krokų lanka. Ilgai galima pasakoti apie šią išties unikalią, legendomis apipintą vietą, tačiau smalsūs pamario keliautojai savo akimis turi išvysti Šilutės rajone tyvuliuojantį Krokų lankos ežerą.
