Nuotr.: © Gintaras Vitulskis
Tai pirmoji specialiai krepšiniui statyta arena Europoje. Kartu su futbolo aikšte, bėgimo takais, Kūno kultūros rūmais ir valstybiniu stadionu arena sudarė išvystytą sporto kompleksą šalia Ąžuolyno.
Siekiant suspėti statinį užbaigti iki 1939 metų gegužę Kaune turėjusio įvykti III Europos vyrų krepšinio čempionato, halė turėjo iškilti per pusmetį. Jos projektą parengė inžinierius Anatolijus Rozenbliumas, statybos rangovais tapo Povilo Dėdelės firma. Iš plieno arkų projektuotas statinys buvo statomas žiemą, kartais spiginant -20 laipsnių šalčiui, tad šešių metrų gylio pamatai buvo šildomi specialia įranga.
Statybose vienu metu dirbo keli šimtai žmonių, darbai vykdavo ir naktį. Arkoms ir ryšiams sunaudota 100 tonų plieno, ilginiams ir sienų fachverkui – 110 tonų. Halės statyba atspindėjo to meto tarptautinei modernizmo architektūrai būdingus existensminimum idealus, tačiau įtiko ne visiems. Kai kas areną vadino „bjauria“ ar „nevykėle“. Tuo tarpu kiti areną laikė monumentaliausiu ano „laiko dvasios“ įkūnijimu.
1939 m. gegužę halėje įvyko III Europos vyrų krepšinio čempionatas, kurio nugalėtoja tapo Lietuvos rinktinė. Pagrindinį varžybų prizą įsteigė Prezidentas Antanas Smetona. Tai buvo dailininko Jono Juozo Burbos sukurta sidabrinė dėžutė – kraičio skrynelė. Apie čempionatą spauda rašė: „Pereitą sekmadienį Respublikos Prezidento paskatinti gražiai kovoti 8 valstybių krepšininkai, kunigo Kapočiaus pašventintoj geriausioj Europos salėj, šiandien dar kovoja dėl geriausio Europos krepšininko vardo.“ Halėje buvo suplanuota 3500 sėdimų vietų, tačiau čempionato metu rungtynes stebėjo daugiau nei 11000 žiūrovų. Sėdimos vietos kainavo 2,5–5 Lt, stovimos – 1,5–2 Lt.
