1892 m. carinė Rusija, tiesdama strateginius plentus, piečiau Alytaus per Nemuną pastatė Kaniūkų tiltą (pavadinimą tiltas gavo nuo čia esančio kaimo pavadinimo). Jo ilgis buvo 193,5 metro, aukštis 15 metrų. Atramos - sumūrytos ir apmuštos tašytais akmenimis. Jose įrengtos sprogdinimo šachtos. Kaniūkų tilto santvarų konstrukcijos pagamintos Sankt-Peterburge, Putilovo gamykloje ir atplukdytos Nemunu. Tilto taurams akmenis tašė iš Italijos atvykę meistrai. Tilto kraštiniai tarpatramiai buvo perdengti metalinėmis sijomis, vidiniai – metalinėmis santvaromis, važiuojamoji dalis buvo medinė, todėl greitai dėvėjosi - tekdavo dažnai remontuoti. 1915 m. Vokietijos kariuomenei artėjant prie Alytaus, Rusijos daliniai be pasipriešinimo paliko Alytaus tvirtovę. Traukdamiesi iš miestelio susprogdino visus Alytaus tiltus, tarp jų ir Kaniūkų. Buvo išsprogdinta vidurinė dalis. Įsitvirtinus vokiečių kariuomenei netrukus buvo atstatytas metalinis tiltas. 1936 m. liepos 9 d. apie 10 val. prie Kaniūkų tilto įvyko viena šiurpiausių autoavarijų tarpukario Lietuvoje. Sunkvežimis vežė Pabaltijo cirko reikmenis, ant kurių sėdėjo 23 artistai ir pagalbiniai darbininkai. Žuvo 4 žmonės, likę gyvi retas išvengė sužeidimų.
Per Antrąjį pasaulinį karą Kaniūkų tiltas rimtai nenukentėjo. Antrojo Pasaulinio karo pabaigoje pasitraukdami iš Alytaus vokiečiai susprogdino tilto centrinę santvarą. Tiltas buvo atstatytas. 1964 m. ant tilto medinės dangos buvo užklotas asfaltbetonis.
1976–1977 m. Kaniūkų tiltas buvo rekonstruotas. Senasis tiltas išardytas, paliktos tik atramos. Naujasis pastatytas ant masyvių betoninių senojo atramų, ant kurių buvo užtrauktos metalinės sijos. Tilto ilgis 203,47 m, aukštis - 20 m, plotis - 13,7 m.
