Nuotr.: © Saulius Jankauskas
Pirmasis Kaišiadorių vyskupijos šeimininkas Juozapas Kukta kartą pasakė: "Ten kur įsikuria vyskupas, išauga miestas". Jis tik iš dalies buvo teisus, nes Kaišiadorių plėtrai geležinkelio atsiradimas turėjo didesnę įtaką, bet negalima kvestionuoti fakto, kad naujos vyskupijos atsiradimas netapo paskata Kaišiadorims plėstis dar intensyviau. 1913 m. pradėjus bažnyčios statybos darbus, juos teko nutraukti, - prasidėjo pirmasis pasaulinis karas. Vokiečių kariams pagrobus visas statybines medžiagas statybos užsitęsė, o įkūrus naują vyskupiją, maldos namai buvo pabaigti pastačius ne bažnyčią, o katedrą. Kuriant katedros interjerą darbavosi legendomis apipinta Jakševičių šeima. Vincentas su sūnumis Adomu ir Silvanu sukūrė šoninius altorius, sakyklą, nutapė dalį paveikslų. Iš bendro konteksto išsiskiria Vincento Jakševičiaus išdrožinėtas vyskupo sostas ir presibiterijoje stovintys krėslai. Prie katedros projekto darbavosi vienas žymiausių pirmosios Lietuvos Respublikos architektų Vaclovas Michnevičius. Jis suprojektavo ir iš aplinkos išsiskiriantį vyskupijos kurijos pastatą, esantį šalia A. M. Brazausko parko. Nuo 2016 m. birželio 26 d. Teofiliaus Matulionio koplyčioje saugomas sarkofagas su Palaimintojo palaikais.
