Piliakalniai po rekonstrukcijos jau laukia lankytojų

Straipsnis
Maršrutas

Rekonstruotų ir lankymui pritaikytų saugomų teritorijų ir objektų Lietuvoje kasmet daugėja. Kiekvienas iš jų ne tik istoriškai vertingas, bet ir įsimintinas savo kraštovaizdžiu, gamta. Šiais metais lankytojai kviečiami pamatyti Nemuno kilpų regioniniame parke atnaujintus Punios ir Birštono piliakalnius, taip pat Varėnos rajone esantį Liškiavos piliakalnį – čia jau užbaigti rekonstrukcijos darbai, kurių metu išsaugotas paveldas bei sukurta moderni ir patogi lankytojams infrastuktūra.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) prie AM direktoriaus Alberto Stanislovaičio, pagal projektus „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti I, II“ per pastaruosius metus sutvarkyta ir naujai pritaikyta lankymui daugybė saugomų teritorijų objektų – pažintinių takų, kraštovaizdžio kompleksų, piliakalnių, gamtos paveldo objektų. Todėl norintys pažinti savo šalies istoriją ir pamatyti jos gamtos grožį tikrai turės iš ko pasirinkti.

„Lankytojai kuo toliau, tuo labiau siekia pažinti saugomas teritorijas, savo krašto vertybes, suvokdami, kad turime išsaugoti natūralią gamtą. Todėl be privalomųjų išsaugojimo darbų, lankytojų patogumui taip pat įrengiamos ekspozicijos, naujai paženklinami gamtos maršrutai, kuriami informaciniai stendai ir naudingos nuorodos“, – sako A. Stanislovaitis.

Punios piliakalnis, priklausantis Nemuno kilpų regioniniam parkui, garsėja savita ir sudėtinga istorija, menančia akmens amžių. Ištyrę piliakalnį archeologai nustatė, kad ant piliakalnio du kartus buvo pastatyta ir sudeginta pilis, kurią XV a. pakeitė prabangūs rūmai – Punios valdytojų rezidencija. Kaip ir tuomet, taip ir dabar, vienas iš didžiausių šios vietovės privalumų išliko nuo piliakalnio viršūnės atsiverianti kvapą gniaužianti Nemuno slėnio ir garsiojo Punios šilo panorama.

Punios piliakalnis. Nuotr.: ©Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.

„Punios piliakalnio ir gyvenvietės kompleksas – valstybės saugomas kultūros paminklas, todėl buvo svarbu pristabdyti paviršinę eroziją ir pritaikyti piliakalnį lankymui“, – sako Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos vyriausioji specialistė Ingrida Ignatavičienė. Rekonstrukcijos metu eroduojančių šlaitų paviršius buvo sutvirtintas inžinerinėmis priemonėmis, įrengti terasuoti bei pakelti takai. Atlikti kraštovaizdžio formavimo sanitariniai medžių ir krūmų kirtimai, šlaitai apsėti žolių mišiniais. Tam, kad lankytojams būtų patogu, buvo nutiesti pėsčiųjų takai, jungiantys visus teritorijoje esančius svarbius pažinimo objektus, rekonstruoti laiptai, įrengtos apžvalgos ir edukacinės aikštelės, pastatyti informaciniai stendai, sukurtos erdvės poilsiui. Turistų patogumui, papėdėje įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, nauji dviračių stovai.

Birštono piliakalnis, dar vadinamas Vytauto kalnu, yra įsikūręs Birštono miesto valstybinėje žemėje ir priklauso Nemuno kilpų regioniniam parkui. Vytauto kalnas yra vienas žinomiausių ir aukščiausių piliakalnių Lietuvoje. Kadaise čia stovėjusi didinga pilis buvo laikoma Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto medžioklės dvaru, kuriame nuolat lankydavosi Lietuvos ir kitų šalių didikai.

Birštono piliakalnis. Nuotr.: ©Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.

Vietovė išsiskyrė ne tik gera strategine padėtimi, bet ir įspūdingo grožio aplinka. Ne veltui ir šiandien dauguma į Birštoną atvykstančių turistų entuziastingai kopia į 40 metrų aukščio šlaitą tam, kad pasigrožėtų atsiveriančia panorama. Todėl Vytauto kalno rekonstrukcijos metu buvo svarbu ne tik sukurti lankytojams patogią infrastruktūrą, bet ir išsaugoti paveldą.

„Visas Birštono piliakalnio ir jam priklausančios senovės gyvenvietės sutvarkymas vyko dviem etapais. Per 18 mėnesių buvo sutvirtintos ir užlygintos kalno įgriuvos, nuošliaužos ir šlaitai. Suremontuotas vakariniame piliakalnio pakraštyje esantis žvyro dangos takas, į piliakalnį vedantys laiptai, atnaujinta dalies kelių danga. Renovuoti du tilteliai ir įrengtas vienas papildomas. Išvalyta ir sutvarkyta aplinka“, – vardina I. Ignatavičienė.

Lankytojų patogumui įrengti pėsčiųjų takai, apžvalgos ir edukacijos aikštelės, jungiančios visus teritorijoje esančius svarbius pažintinius objektus, pastatyti informaciniai stendai, sukurtos patogios erdvės poilsiui. Papėdėje yra automobilių stovėjimo aikštelė, įrengti nauji dviračių stovai. Po rekonstrukcijos šis objektas buvo visapusiškai pritaikytas ir žmonių su negalia judėjimui.

Liškiavos piliakalnis, dar kitaip vadinamas Raganos mūru ar Pilies kalnu, yra įsikūręs Varėnos rajono savivaldybėje ir priklauso Dzūkijos nacionaliniam parkui. Spėjama, kad Liškiavą XIII a. pradžioje įkūrė kunigaikštis Erdvilas.

Liškiavos piliakalbnis. Nuotr.: ©Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.

Miestelio teritorijoje esantis piliakalnis, ant kurio XV a. stovėjo nebaigta mūrinė pilis, garsėja į Dzūkijos pušynus ir Nemuno slėnį atsiveriančiais įspūdingais vaizdais. 15 mėnesių trukusių rekonstrukcijų metu, teritorijoje buvo atlikti kraštovaizdžio formavimo kirtimai, po kurių išryškėjo piliakalnio kontūrai. Sutvarkyti pėsčiųjų takai, atlikti terasuotų takų, laiptų atnaujinimo darbai, esamos automobilių stovėjimo aikštelės dangos remontas. Taip pat įrengta ir nauja net 550 m2 apžvalgos aikštelė.

„Atvykę į Liškiavos piliakalnį lankytojai ras 120 m2 originalią edukacinę erdvę: informacinius stendus apie kultūros ir gamtos paveldo objektus, lauko riedulių nuoskalas su užrašytais pagrindiniais Liškiavos istoriniais faktais ir naudingas nuorodas“, – sako VSTT projektų koordinatorius Kęstutis Krasnickas.