Nuotr.: © arboristai.lt, Žemaitijos nacionalinio parko direkcija
Net kelios legendos apie šį medį rodo jo svarbą vietos gyventojų sąmonėje. Tai vienas iš labiausiai turistų lankomų objektų Žemaitijos nacionaliniame parke. Prie uosio esančioje erdvėje vyksta įvairūs, vietos bendruomenės ir Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos organizuojami renginiai: teatralizuotas žygis, grybų šventė, rudens turizmo sezono atidarymas ir kt. Šis uosis yra vienas iš populiariausių turistinių objektų nacionaliniame parke, įtrauktas į pagrindinius ekskursijų maršrutus po Žemaitijos nacionalinį parką. Platelių dvaro parke yra įrengtas Giliuko ir Kaštoniuko pėsčiųjų takas, viena iš tako stotelių – Raganos uosis. Didelio populiarumo sulaukęs dviračių ir pėsčiųjų takas aplink Platelių ežerą praeina šalia Raganos uosio.
Apie šį unikalų medį yra keletas padavimų. Vieni pasakoja, kad velnias suglaudęs keturis uosius, ir jie suaugę į vieną kamieną. Kiti tvirtina, kad moteris skarele aprišusi tris užburtus medžius, ant kurių nenutūpdavę paukščiai. Tie medžiai suaugo, išliko ir skarelės mazgo žymė. Treti aiškina, kad uosio liemenyje esąs įstrigęs duonos kepalas, kai ragana, jį atėmusi iš mergaitės, įpuolusi į uosį, gaidžiui užgiedojus. Kiti dar tvirtina, esą raganos šį uosį mėgstančios ir čionai gūdžią naktį susirenkančios pasitarti.
Raganos uosis per ilgą savo amžių yra atlaikęs daug audrų. 2008 m. vasarą stipri audra nulaužė uosio centrinį, storiausią kamieną. Šis medis išgyveno ir uosių marą, kuris sunaikino nemažai Lietuvos uosių, taip pat ir Platelių dvaro parke. Tačiau kiekvieną pavasarį medis vėl sužaliuoja. Gal Raganos uosį saugo raganos, kurios čia, anot senųjų vietos gyventojų, vis dar renkasi, o gal tai išskirtinis gyvybingumas, padedantis uosiui atlaikyti visas negandas.
Medžio fiziniai duomenys:
Kamieno apimtis 1,3 m aukštyje - 7,3 m
Aukštis - 32 m
Amžius – 200 metų
Saugomu paskelbtas 1960 m.
