Nuotr.: © facebook.com/JasiunuBalinskiuDvaras
Dvarvietės istorija susijusi su keliomis giminėmis. "Nuo XV a. iki XVIII a. pabaigos Jašiūnų dvarą valdė Radvilos. 1811 m. iš Dominyko Radvilos dvarą nupirko Lietuvos Tribunolo kelių departamento viceministras, Uždauguvio taurininkas Ignotas Balinskis (1756 – 1819)". "Nuo 1820 m. jo sūnui istorikui Mykolui Balinskiui vedus Sofiją Snedeckytę, čia apsigyveno Snedeckių šeima". "Tarpukario laikotarpiu dvare gyveno M. Balinskio proanūkė Anna, ištekėjusi už Aleksandro Soltano. 1939 m. rudenį, Raudonojai armijai nuniokojus dvarą, ji su šeima išvyko į Lenkiją." Po antrojo pasaulinio karo rūmai priklausė "Jašiūnų" tarybiniam ūkiui. 1978 m. rūmai restauruoti pagal M. Butautienės projektą. Rūmų architektas – tuometis Vilniaus universiteto Architektūros katedros vedėjas Karolis Podčašinskis. "Jašiūnų rūmus K. Podčašinskis projektavo beveik tuo pačiu metu, kaip ir kitus brandžiausius savo darbus: Žilinčių ansamblį (Baltarusijoje) ir Tuskulėnų rūmus Vilniuje, kurie pastatyti apie 1825 m." Dvarvietė kurta kaip bendras rūmų, ūkinių pastatų ir parko kompleksas. Dvaro sodybai taip pat priklauso oficina, svirnas, tarnų namas (su arklide ir ratine), kumetyno pastatai.
Objektą vertiname kaip vėlyvojo klasicizmo architektūros pavyzdį. Dvaro rūmų kompozicija simetriška, fasadai santūriai dekoruoti piliastrais, langų apvadais ir nišomis. Centrinėje dalyje akcentuota keturių kolonų dorėniniu portiku, kuris pakeltas į antrą aukštą. Tokį sprendimą "mėgo ampyro (ypač Peterburgo) kūrėjai". Simetriją suardantis aštuonkampis šiaurinės pusės priestatas atsirado XIX a. antroje pusėje. Spėjama, kad tai "1875-1876 pagal architekto Mikulskio projektą išmūryta" dalis. Vidinė rūmų erdvė taip pat simetriška – centre dominuoja laiptai, o į šonus driekiasi amfiladiškai išdėstytos patalpos ir koridoriai (pirmame aukšte). "Klasicistinis vidaus rūmų dekoras buvo gerokai perdirbtas XIX a. antroje pusėje". Interjero dekore gausu neobaroko elementų.
"Netrukus po M. Balinskio ir S. Sniadeckytės vedybų Jašiūnai tapo vienu didžiausių kultūros židinių Vilniaus krašte. Jašiūnuose kurį laiką gyveno garsusis lenkų poetas Julius Slovackis (1809-1849). Dažni Jašiūnų dvaro svečiai buvo Adomas Mickevičius (1798-1855), poetas filaretas Tomas Zanas (1796-1855), poetas Antanas Edvardas Odyniecas (1804-1885), botanikas Stanislovas Bonifacas Jundzilas (1761-1847), Turgelių dvarininkas reformatorius Povilas Ksaveras Bžostovskis (1739-1827), medikas Juzefas Mianovskis (1804—1879) ir daug kitų įžymių žmonių." Traukos židinių dvaras išliko iki šių dienų. 2015 m. dvaras atvėrė duris po naujos restauracijos. 2016 m. pasirodė knyga "Jašiūnų dvaras. Kultūros židinys" išsamiai pristatanti dvaro istoriją.
