Nuotr.: © verslas.kaisiadorys.lt
Darsūniškis – viena seniausių Lietuvos gyvenviečių. Šioje vietoje, manoma, buvęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto dvaras, o netoliese, dabar Kauno marių dugne – piliakalnis su ant jo stovėjusia medine pilimi, žinoma nuo 1372-1373 m. žiemą, kai buvo užimta kryžiuočių. Pilis pavadinta jos įkūrėjo Kęstučio seniūno Dirsūno vardu. 1381 m. pilies apsiausties metu buvo panaudotos patrankos. Tai – vienas pirmųjų šaunamojo ginklo panaudojimo Lietuvos teritorijoje atvejų.
1486 m. Darsūniškis pirmą kartą pavadintas miestu. Šiaurės karo metu 1702 m. kovo 14 d. čia įvyko didelis mūšis. Susikovė švedų ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenių daliniai. Mūšis pasibaigė lietuvių pergale. Netrukus Darsūniškį užpuolė 12 tūkstančių švedų, kuriems vadovavo pats Švedijos karalius Karolis XII. Visas miestelis virto pelenais. 1726 m. du Darsūniškio gyventojai sutuoktiniai Šarkos buvo sudeginti už raganavimą. Tai – paskutiniai Europoje sudeginti raganiai. 1791 m. patvirtintas Darsūniškio herbas. Jame pavaizduotas šv. Kazimieras su mitra ant galvos, purpuriniu apsiaustu, papuoštu šermuonėlių kailiais. Karalaitis išskėstomis rankomis - dešinėje lelija, kairėje - kryžius. 1812 m. liepos 17 d. per karą su prancūzais sudegė beveik visas miestelis (52 pastatai). 1897 m. jau 747 gyventojai. 1777 m. Darsūniškio parapinėje mokykloje mokėsi 7 vaikai (2 iš šlėktų, 5 iš miestiečių bei valstiečių šeimų). Šiuo metu Darsūniškyje mokyklos nėra.
