Maršrutas
Skaudvilės apylinkės senovėje priklausė Karšuvos žemei. Miesto įkūrimo data laikoma 1760 m., o vietovardis yra pavardinės kilmės ir kildinamas nuo tų vietų pono Skaudvilio. Miestas pradėjo plėstis nutiesus Rygos-Karaliaučiaus plentą 1847 m. Pats miestas – urbanistikos paminklas, radialinio išplanavimo. Šio plano užuomazga susidarė XIX a. pradžioje, kada pagrindinės gatvės atkarpa tarp bažnyčios ir kelių sankryžos virto aikšte.
Kelionę siūloma pradėti nuo Skaudvilės krašto muziejaus, kurį įvažiavus į miestą (iš Tauragės pusės) išvysite kairėje. Muziejuje susipažinsite su krašto etnografija ir istorija. Pastatas, kuriame įsirengęs muziejus, statytas dar 1900 m. ir funkcionavęs kaip valsčiaus administracija. Po II – ojo Pasaulinio karo čia buvo įsikūrusi NKVD būstinė, kur buvo laikomi ir kankinami Lietuvos partizanai.
Už muziejaus pastato, kiemelyje galima aplankyti rezistencijos aukų kapines ir paminklą.
Netoli bažnyčios, Skaudvilės gimnazijos patalpose įrengta dailininko Alfonso Čepausko galerija, kurioje eksponuojama apie 550 įvairių žanrų dailės kūrinių: ekslibrių, medžio skulptūrų ir kt.
Alfonso Čepausko galerija Nuotr.: ©Tauragės turizmo informacijos centras
Keliaudami link miesto centro pasieksite Šv. Kryžiaus bažnyčią, pastatytą 1797 m. Tai kryžminio plano, tašytų rąstų pastatas. Bažnyčia trijų navų, viduje 5 altoriai. Tai - vietinės reikšmės liaudiškosios architektūros paminklas.
Už bažnyčios, Liaudies aikštėje stovi 1920 m. statytas gaisrinės pastatas. Toliau paėjus Malūno gatvele, galima atrasti išlikusius žydiškosios kultūros likučius - buvusios mokyklos pastatą ir buvusį rabino namą. Skaudvilė iki II-ojo Pasaulinio karo buvo žydiškas miestas, deja nacistų vykdomos represijos sunaikino visus Skaudvilės žydus.
Pasukus į Kelmės gatvę, dešinėje išvysite Skaudvilės evangelikų liuteronų bažnyčią, pastatytą 1866 m.
Skaudvilės žydų kapinaitės Nuotr.: ©Tauragės turizmo informacijos centras
Pro bažnytėlę pasukus į Kalnų gatvę prieisite senąsias Skaudvilės žydų kapinaites. Daugelis kapų ir antkapių buvo sunaikinta sovietmečiu, tačiau dar galima rasti senųjų antkapių hebrajų kalba.
Tęsiant kelionę Kalnų gatve prieisite Nosaičių piliakalnį, datuojamą I tūkstantmečiu.
Grįžti iki maršruto pradžios galite tuo pačiu keliu kaip atėjotę arba paėjus toliau pro piliakalnį ir pasukus į Kauno gatvę, toliau Vilniaus gatve pasieksite Laiudies aikštę.
