Krekenavos regioninio parko pietinis dviračių žiedas - vienas iš keturių parko direkcijos siūlomų dviračių maršrutų susipažinti su parko vertybėmis. Maršrutas prasideda ir baigiasi šalia Krekenavos esančiame parko Lankytojų centre. Toliau maršrutas tęsiasi per Krekenavą, Švenčiuliškius, Rodus, Čiūrus, Vadaktėlius, Ustronę ir Leonardavą.
Krekenaviečio kraštotyrininko Jono Žilevičiaus ir jo bendraminčių pastangomis išpuoselėtos Švenčiuliškių kaimo kapinaitės, kurioms išskirtinį savitumą suteikia unikalios girnapusių kompozicijos, dubenuotieji akmenys.
Varnakalnio miške, netoli administracinio Krekenavos girininkijos pastato įrengtuose aptvaruose lankytojai gali pasigrožėti danieliais, dėmėtaisiais elniais, muflonais, šernais.
Pirmieji partizanų būriai Panevėžio krašte susikūrė 1944 m. Vienas jų – policijos kapitono Stasio Eitminavičiaus – Rupūžėno būrys, priklausęs Vyčio apygardai. Pašilių miške 1944 m. lapkričio mėnesį buvo įrengtos penkios partizanų žeminės bei lizdai kulkosvaidžiams. Kiekvienoje žeminėje tilpo po 20-30 žmonių. Stasys Eitminavičius mėgo posakį "rupūžė biednas", tad būrys ir buvo pavadintas "Biednos rupūžės" arba "Rupūžėno" vardu. Būrys buvo vienas didžiausių Panevėžio krašte.
Žeminė atstatyta 2004 metais.
Krekenavos regioniniame parke yra paskutiniojo Lietuvos tarpukario užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio tėviškės sodyba. 2008 metais diplomato giminaičiai ją padovanojo valstybei.
Laikinąją dokumentų, nuotraukų ekspoziciją J. Urbšio tėviškės name pakeitė nuolatinė, sukurta dizainerės Ritos Kosmauskienės.
Medinis, ant lynų kabantis tiltas, kuriuo ne tik smagu pasivaikščioti, pasigėrėti nuostabiu kraštovaizdžiu, bet tai yra ir nepamainoma persikėlimo vieta per Nevėžį.
Unikalus ir vienintelis Lietuvoje knygnešių muziejus įsikūręs vaizdingose Krekenavos apylinkėse, Ustronės vienkiemyje esančios sodybos klėtyje.
