Kėdainių senamiestis

Maršrutai Pėsčiomis 18 objektų Iki 4 valandų 2.5 km

Kėdainiai pirmą kartą paminėti 1372 m., o Magdeburgo teisė suteikta 1590 m. Miestas 290 metų priklausė kunigaikščiams Radviloms. Išlikusi jų funduota bažnyčia, rotušė, gimnazija, čia ilsisi ir kai kurių šios giminės atstovų palaikai.

Senamiestį puošia XVII a. rotušė, viena iš trijų Lietuvoje, vienintelė renesanso stiliaus, liudijanti miesto reikšmingumą, statusą ir prestižą. Tai vienas iš nedaugelio Lietuvos miestų kuris turi senamiestį su gotikos, renesanso, baroko, klasicizmo bruožų turinčiais pastatais.

Senamiestyje rasite muziejų, jaukių kavinukių, restoranų, krautuvėlių.

Senosios Rinkos aikštė ir sinagogų kompleksas Nuotr.: ©kedainiutvic.lt

Pasivaikščiojimą po senamiestį rekomenduojama pradėti Kėdainių širdyje - Senosios Rinkos aikštėje.

Tai seniausia prekybos aikštė mieste, suformuota XV a.

Sinagogų kompleksą sudaro XVII a. menanti vasaros sinagoga (18 a. po gaisro perstatyta baroko stiliumi, čia įsikūrusi Dailės mokykla) ir XIX a. mažoji žiemos sinagoga - Daugiakultūris centras, kuriame organizuojamos parodos, supažindinama su Kėdainių žydų bendruomenės istorija.

Džiazo festivalis jau susikūrė savas tradicijas, o Džiazo gatvė tapo vienu iš Kėdainių simbolių, vienintelė gatvė tokiu pavadinimu Lietuvoje.

Seniausias mūrinis pastatas Kėdainiuose. Pastatyta XV a. viduryje, gotikos stiliaus. Pasak padavimo, ją pastatė kryžiuočiai pagonių šventyklos vietoje iškirtę ten stūksojusią girią. 1549-1627 m. ji buvo užimta protestantų. Apsilankyti galima pamaldų metu.

Buvusi prekybos aikštė, suformuota XVI a. Paminklas Radviloms "Skrynia" pastatytas 2006 m. (aut. A. Bosas).

XVII a. olandų stiliaus namai išraiškingais frontonais. Viename iš jų įsikūrusi jauki dailės galerija-parduotuvė "Stiklių namas".

Renesanso stiliaus rotušė pastatyta XVII a. vid., tai viena iš trijų Lietuvoje išlikusių rotušių. Joje veikė Magistratas, rūsyje buvo kalėjimas ir patalpa miesto budeliui. Šiandien čia įsikūręs Civilinės metrikacijos skyrius, pietinėje aikštės dalyje išlikęs XVII a. burmistro Andersono namas.

Renesanso stiliaus šventovė pastatyta XVII a. vid., jos statybą fundavo kunigaikščiai Radvilos. Reformatai šventovę vadino katedra - ji buvo didžiausia ir svarbiausia Žemaitijoje. Mūsų laikus pasiekė beveik nepakitusi.

Bažnyčios kriptoje - kunigaikščių Radvilų mauzoliejus, puošniuose renesanso ir baroko stiliaus sarkofaguose ilsisi Kristupo Radvilos Perkūno, jo vaikaičio Jonušo Radvilos bei kitų šeimos narių palaikai. Priešais bažnyčią, kitoje Senosios g. pusėje - XVII a. Rektorių namai, kuriuose gyvendavo reformatų kunigai.

Įsikūręs XVII a. I p. škotų pirklio name. Sertifikuoti amatininkai veda pamokėles, vyksta parodos, paskaitos. Daugiau informacijos apie edukacines veiklas: www.kedainiumuziejus.lt

Medinę bažnyčią ir varpinę pastatė vienuoliai karmelitai 1766 m., joje dera tradicinės liaudiškos formos su manieringu baroku. Sovietmečiu buvo paversta sandėliu. Išlikę XVIII a. altoriai, paveikslai, rokoko stiliaus vargonai.

Knypavos aikštė suformuota XVII a. pr., pradžią jai davė vokiečių pirkliai, atvykę į Kėdainius iš Karaliaučiaus miesto dalies Knypavos, vokiečių vadintos Kneiphof. Manoma, kad čia vokiečiai supirkinėjo Prūsijoje vertinamus lietuviškus arklius. Prie jos stovėjo stačiatikių cerkvė.

Bažnyčia unikali dėl viduje išlikusios originalios XVII a. sieninės tapybos. Freskose vaizduojami apaštalai Petras ir Povilas, evangelistai Jonas, Lukas, Matas ir Morkus. Viduje - epitafinė lenta Adomui Freitagui Torūniečiui, prie bažnyčios, buvusiose evangelikų liuteronų kapinaitėse, palaidoti žymūs XVII a. Kėdainių gyventojai.

Muziejaus ekspozicijoje - apie 50 ąžuolo skulptūrų, sukurtų Vytauto Ulevičiaus, talentingo Kėdainių rajone gyvenančio medžio drožėjo. Lankytis galima I - V 10.00 - 14.00

Pirmoji medinė cerkvė Kėdainiuose pastatyta dar XVII amžiuje, tačiau ji sunyko, 1861 metais pagal N. Ikonikovo projektą iš toje vietoje jau stovėjusio pastato rekonstruota nauja šventovė. Iki I pas. karo čia meldėsi caro kariai, pareigūnai ir stačiatikių tikėjimo gyventojai. Žymiausias Kėdainių stačiatikių bendruomenės atstovas - Piotras Stolypinas, jo atminimui įrengtos paminklinės lentos.

Šviesioji gimnazija (Gymnasium illustre) išaugo iš 1625 m. įsteigtos protestantų mokyklos. Puošnaus renesanso stiliaus pastato statybą finansavo kunigaikštis Jonušas Radvila. Gimnazijoje telkęsi reformatų kultūros skleidėjai ir lietuviškos raštijos puoselėtojai parengė ir gimnazijos spaustuvėje išspausdino leidinį Knyga nobažnystės krikščioniškos. Po 1863 m. sukilimo pastate įsikūrė caro kariuomenė. Po II pas. karo iki 1991 m. čia vėl šeimininkavo kariai. Gimnazistai į restauruotą mokyklą sugrįžo 2002 m. Architektūroje dera renesanso, baroko, klasicizmo, šiuolaikinės eklektikos stiliai, itin patraukli dviejų aukštų renesansinė arkada.

Įkurtas 1922 m., veikia buvusio XVIII a. karmelitų vienuolyno ir XIX a. kareivinių pastate. Tarp eksponatų - unikalūs istoriniai dokumentai, garsaus dievdirbio Vinco Svirskio kryžių kolekcija, XIX a. baldų komplektas iš žvėrių ragų, Jonušo Radvilos įkapinis drabužis.

Muziejaus darbo laikas: II – VI 10.00 – 17.00

Privatus muziejus-galerija, kurį įsteigė išeivijos dailininkė Janina Monkutė-Marks. Čia eksponuojami menininkės darbai, organizuojamos lietuvių ir užsienio kūrėjų darbų parodos, vykdoma meno sklaida.

Darbo laikas: II - V 10.00 - 18.00, VI 10.00 - 15.00, VII 10.00 - 15.00