Dubingių miško takais

Maršrutą keliaujantiems automobiliu arba dviračiais "Dubingių miško takais" pradėkite Asvejos regioninio parko Lankytojų centre Dubingiuose.

Lankytojų centras ir parko direkcija įsikūrę buvusioje Dubingių smuklėje, statytoje 1842 metais grafo Boleslovo Tiškevičiaus lėšomis iš aptašytų eglinių rąstų, ant akmeninio mūro pamatų ir dengtoje šiaudais. Pastatas - stačiakampio plano, padalintas į dvi dalis: gyvenamąją ir ūkinę. Kaip dauguma tokio tipo pastatų, stovintis prie centrinės miestelio aikštės ir atsuktas į ją ilguoju fasadu.

Gurakalnės pelkės pažintinis takas nuo Dubingių miestelio nutolęs apie 6 km. Tako ilgis apie 0,7 km. Jį sudaro mediniai laiptai bei pats takas per Gurakalnės aukštapelkę. Gurakalnio pelkę maitina tik krituliai ir paviršinis vanduo, mineralinių medžiagų yra labai mažai. Aukštapelkėje auga tik labai rūgščią terpę mėgstantys augalai: gailiai, viržiai, vaivorai (girtuoklės), kiminai, švyliai, spanguolės.

Liudgardo šlaitas – tai priešais Vainikų salą esantis status, brandžiu pušynu apaugęs šlaitas tarp Baluošos upelio žiočių ir Giraičių kaimo. Iš čia atsiveria puikus vaizdas į Asvejos ežerą... Šlaito ilgis ~570 m, atstumas nuo šlaito viršaus iki ežero ~60 m, aukštis ~20-25 m. Yra įrengti laiptai, kuriais galima nusileisti prie ežero.

Iš Baluošų ežero savo vandenis plukdo vienas vandeningiausių šiame rajone upelių – Baluoša, turinti platoką slėnį. Baluošos upelio ilgis – 1,1 km, baseino plotas – 6,6 ha. Upelis sujungia du gražiausius Asvejos regioninio parko ežerus - Asveją ir Baluošus. Pavasarį ir rudenį upeliu migruoja unguriai, kitos žuvys. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu Baluošos upelis suko vandens malūno vandenis.

Tuoj pat už tiltelio - Baluošų regykla, vakariniame Baluošų ežero gale, prieš Baluošos piliakalnį, šalia kelio,
vedančio į etnografinį Alkos kaimą. Baluošų ežeras - antras pagal dydį Asvejos regioniniame parke. Ežere yra 5 salos.

Baluošų piliakalnis – tai respublikinės reikšmės archeologijos paminklas Baluošų ežero pietvakariniame krante esančiame pusiasalyje. Jo šlaituose iškasti 3 gynybiniai grioviai ir supilti 2 pylimai.

Toliau galima pasirinkti poilsio vietą: pirmoji atokvėpio aikštelė - įrengta ant Asvejos ežero skardžio, tarp pušynų. Mediniais laiptais galima nusileisti prie ežero. Nemažas aikštelės plotas skirtas atokvėpiui vandens turistams ir dviratininkams.

Antroji - šiek tiek toliau Asvejos pakrantėje, skirta vandens turistams ir dviratininkams.

Atsipūtus privažiuojama Purviniškių girininkija, kuri įsikūrusi buvusiuose grafo Tiškevičiaus medžioklės namuose, statytuose 1928 metais. Grafai Tiškevičiai - sena ir garbinga Lietuvos didikų giminė, kilusi iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rytinių rusiškų žemių bajorų, aktyviai dalyvavusi politiniame ir kariniame valstybės gyvenime.

Jutonių (Dubingių) pilkapynas - stambiausias ir įspūdingiausias Asvejos regioninio parko teritorijoje. Jame yra 125 pilkapiai. Daugelio pilkapių sampilus juosia pailgos duobės ir grioviai. Pilkapynas datuojamas I tūks. II puse – II tūkst. pradžia. Dalis pilkapių iškasinėta XIX a. lobių ieškotojų

Link Dubingių grįžtama pro Žvernos upelį, kuris 0,8 km teka Žvernos hidrografiniu draustiniu. Draustinis apima upelio atkarpą ir jo paslėnio teritorijas: pušynus, pereinančius į mišrų mišką, keletą gyvenviečių, užpelkėjusių vietovių, atviresnių pievų, ganyklų. Ši teritorija skirta išsaugoti Žvernos upelio hidrografinę struktūrą bei slėnį kaip išlikusio natūralaus šio regiono miško upelio etaloną, su brandžių ąžuolų medynais paslėnio zonoje.